JAV paskelbti šokiruojantys tyrimo rezultatai, liudijantys, kad mirties bausmė mažina žmogžudysčių skaičių, vėl sukėlė polemiką dėl jos taikymo pagrįstumo, rašo Italijos dienraštis „La Repubblica“.
Mirties bausmės JAV šalininkai, patyrę pažeminimą Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijoje, kuri ruošiasi priimti rezoliuciją dėl pasaulinio mirties bausmės moratoriumo, ir sustabdyti šalies Aukščiausiojo teismo, „įšaldžiusio“ mirties bausmių vykdymą šalyje, kol bus priimtas nutarimas dėl mirtinų injekcijų konstitucingumo, sulaukė netikėtos daugelio ekonomistų paramos.
Pasak dienraščio, Nobelio premijos ekonomikos srityje (1992) laureatas Gary Beckeris pareiškė esąs įsitikinęs, kad budelis – veiksmingas atgrasymo nuo žmogžudysčių faktorius ir patvirtino remiąs mirties bausmę. O du Pepperdine universiteto Kalifornijoje rinkodaros ir kiekybinių tyrimų profesoriai Royus Adleris ir Michaelis Summersas dienraštyje „The Wall Street Journal“ neseniai pristatė savo atlikto tyrimo rezultatus. Jie liudija, kad mirties nuosprendžiai tikrovėje gelbsti žmonių gyvybes, nes sulaiko potencialius nusikaltėlius nuo žudymo.
„Po kiekvienos mirties bausmės kitais metais įvykdoma vidutiniškai 74 žmogžudystėmis mažiau“, - tvirtina Adleris ir Summersas, primindami, kad paskutinįjį praėjusio amžiaus dešimtmetį mirties nuosprendžių JAV buvo paskelbta daugiau (ypač Teksase, kai šios valstijos gubernatoriumi buvo George‘as Bushas). Tuo pat metu nužudymų skaičius Amerikoje buvo smarkiai sumažėjęs. Ir priešingai: mirties bausmę pradėjus vykdyti kur kas rečiau (pradedant 2001 metais), žmogžudžių aukų skaičius išaugo, rašo „La Repubblica“.
Adleris ir Summersas nagrinėjo kasmet JAV įvykdomų mirties bausmių ir žmogžudysčių skaičiaus tarpusavio ryšį. Jų tyrimas buvo paremtas 1979 – 2004 m. Mirties bausmės informacijos centro ir Federalinio tyrimų biuro oficialiais duomenimis.
Pasak dienraščio, Adleris pabrėžia, kad tyrimas tik atskleidžia faktus: „Mes tiesiog nutraukėme šydą, ant kurio parašyta: „Mirties bausmė neatgraso nuo žmogžudysčių“. Ką gi, pasirodo, kad atgraso – viena egzekucija atbaido nuo vidutiniškai 74 žmogžudysčių. O skirtingas puses palaikantys žmonės tegul ginčijasi dėl moralinių ir vieno, ir kito požiūrio aspektų“, - tvirtino jis.
„Aš asmeniškai esu prieš mirties bausmę, - tvirtina Luizianos valstijos universiteto ekonomistė H. Naci Mocan, - tačiau mano tyrimai patvirtina, kad jos vykdymas turi sulaikomąjį poveikį“.
Šią naują revizionistinę mirties bausmės teoriją atmetė tokie abolicionistai, kaip buvęs Niujorko gubernatorius Mario Cuomo, kuris, viena vertus, pabrėžia etinę problemos pusę, kita vertus, pabrėžia kai kuriuos naujausių tyrimų trūkumus, rašo „La Repubblica“.
Pavyzdžiui, jis tvirtina, kad žudikai ne visada veikia racionaliai, susimąstydami apie galimas savo veiksmų pasekmes, ir kad bet kuriuo atveju Jungtinėse Valstijoje vykdomų egzekucijų skaičius santykinai pernelyg mažas (1 mirties bausmė 300 žudikų), kad tai galėtų turėti sulaikomąjį poveikį. Tačiau nepaisant tokių prieštaravimų diskusija jau prasidėjo – „The New York Times“ pirmajame puslapyje paskelbė didelį straipsnį, kurio antraštė klausia: „Mirties bausmė gali išgelbėti žmonių gyvybes?“, pastebi dienraštis.
Laikraštis pateikia ne tik R. Adlerio bei M. Summerso, bet ir kitų mokslininkų, tvirtinančių, kad viena įvykdyta mirties bausmė padeda išvengti mažiausiai nuo 3 iki 18 žmogžudysčių, nuomones. „The New York Times“ pastebi, kad ši problema vėl atkreipė Amerikos teisininkų ir ekonomistų dėmesį. Kone tuzino naujausių tyrimų, ar mirties bausmė atgraso nuo nusikaltimų, rezultatai liudija, kad tai tiesa.
Tačiau tokių tyrimų kritikai dažniausiai neigia šią teoriją pabrėždami, kad ekonomistų skaičiavimai negali būti taikomi nusikaltimų ir bausmių sferoje, nes tokie tyrimai esą paremti klaidingomis prielaidomis, nepakankamais duomenimis ir abejotinomis metodologijomis, rašo „La Repubblica“.
„Eonomistai – korikai“ iš esmės remiasi sena savo disciplinos teorija: didėjant veiklos kaštams šios veiklos apimtys mažėja, teigia dienraštis. Teisėsaugos srityje tai reiškia, kad jei už nusikaltimą gali būti skiriama mirties bausmė, jo „kaštai išauga“, o tai reiškia, kad žudymas tampa kur kas mažiau patrauklesnis. „Aš esu mirties bausmės priešininkė dėl visos eilės priežasčių, tačiau taip pat esu įsitikinusi, kad žmones reaguoja į išorinius veiksnius“, - tvirtina mirties bausmės atgrasymo poveikį tyrinėjusi Emory universiteto Džordžijoje teisės profesorė Joanna M. Sheperd.
„The New York Times“ primena, kad JAV Aukščiausiasis teismas šiuo metu yra sustabdęs mirties bausmių vykdymą. Po jo sprendimo dėl mirtinų injekcijų naudojimo teisėtumo, kurio tikimasi kitais metais, klausimo esmė taps aiškesnė, ir vargu ar tam turės tiesioginės įtakos dabartiniai egzekucijų ir žmogžudysčių priklausomybę nagrinėjantys tyrimai, teigia dienraštis.
