Mokslininkams galiausiai pavyko patvirtinti, kad nežemiškos kilmės meteorituose iš tiesų yra sudedamųjų DNR dalių.
Kita mokslininkų komanda taip pat aptiko keletą molekulių, susijusių su svarbiais biologiniais procesais, suteikdama tvirtesnį pagrindą minčiai, kad ankstyviausios gyvybės formos Žemėjeiš dalies galėjo susidėti iš medžiagų, į mūsų planetą atkeliavusių iš kosmoso.
Praeityje atlikti tyrimai meteorituose aptiko įvairiausių gyvybės sudedamųjų dalių, pavyzdžiui, amino rūgščių, sudarančių proteinus. Taigi tokios kosminės uolienos galėjo būti gyvybiškai svarbus organinių medžiagų, iš kurių Žemėje gimė gyvybė, šaltinis, rašo SPACE.com.
Tyrėjai jau anksčiau meteorituose taip pat rado nukleobazių, pagrindinių DNR sudedamųjų dalių. Tačiau buvo labai sunku įrodyti, kad šios molekulės nėra teršalai iš šaltinių Žemėje.
„Žmonės jau maždaug 50 pastarųjų metų aptinka nukleobazių meteorituose, ir bando išsiaiškinti, ar jie biologinės kilmės, ar ne“, – teigė tyrimo bendraautorius Jimas Cleavesas, Carnegie instituto Vašingtone chemikas.
Norėdami patvirtinti, ar kurios nors meteorituose aptiktos nukleobazės yra nežemiškos kilmės, mokslininkai, naudodami naujausias mokslinės analizės technologijas, tyrė 12 meteoritų pavyzdžius – 11 daug organinių medžiagų turinčių anglies chondritų ir vieną ureilitą, labai retos rūšies meteoritą, kurio cheminė sudėtis kitokia.
Mokslininkai tyrė molekulių masę bei kitas savybes ir nustatė, kad jos neatkeliavo iš meteoritus supančios aplinkos.
Dviejuose anglies chondrituose aptiktas kitoks nukleobazių rinkinys ir struktūriškai panašios sudedamosios dalys, vadinamos nukleobazės analogais. Trys iš šių nukleobazės analogų Žemės biologijoje yra labai reti. Jų nerasta ir dirvožemio bei ledo pavyzdžiuose iš vietovės, kur meteoritai rasti.
„Tai, kad aptikta nukleobazių sudedamųjų dalių, paprastai neaptinkamų Žemės biochemijoje, patvirtina jų nežemišką kilmę“, – aiškina J. Cleavesas.
„Šio projekto pradžioje atrodė, kad nukleobazės šiuose meteorituose yra žemiški teršalai. Taigi šie rezultatai man buvo didelė staigmena“, – teigė pagrindinis tyrimo autorius Michaelas Callahanas, NASA Goddardo kosmoso skrydžių centro analitinis chemikas ir astrobiologas.
Laboratorijose atlikti eksperimentai parodė, kad vykdant chemines reakcijas su amoniaku ir cianidu, plačiai kosmose paplitusiomis medžiagomis, galima sukurti nukleobazes ir nukleobazės analogus, labai panašius į rastus anglies chondrituose. Tačiau šių molekulių gausa eksperimentuose ir meteorituose skiriasi, o tai gali būti tolesnių cheminių ir terminių kosmoso poveikių pasekmė.
Šie atradimai atskleidžia, kad meteoritai galėjo būti molekuliniai įrankiai, aprūpinę svarbiausiomis sudedamosiomis dalimis, kurių reikėjo gyvybei Žemėje atsirasti, teigia J. Cleavesas.
Kito tyrimo metu mokslininkai keliuose anglies chondrituose aptiko molekulių, sudarančių esmines biologinio proceso – citrinos rūgšties ciklo – dalis.
Daugelis ekspertų mano, kad citrinos rūgšties ciklas yra vienas seniausių biologinių procesų. „Viena šio ciklo funkcijų – kvėpavimas, kai organizmai išskiria anglies dvideginį“, – aiškino tyrimo bendraautorius chemikas George'as Cooperis iš NASA Ameso tyrimų centro.
