NASA kosminis zondas MESSENGER arčiausiai Saulės esančioje planetoje aptiko didelius vandens ledo klodus.
Temperatūra Merkurijaus paviršiuje gali siekti 427 laipsnius pagal Celsijaus skalę, tačiau Merkurijaus šiaurės ašigalio rajone, vietose, kurios yra visam laikui apsaugotos nuo saulės karščio, MESSENGER aptiko didelį kiekį sušalusio vandens ir galbūt organinių medžiagų mišinio.
Pirminiais skaičiavimais užtemdytuose Merkurijaus krateriuose gali būti iki 1,1 trilijonų tonų vandens ledo.
Kosminio zondo prietaisai surinko įrodymus, kad didelių vandens ledo „kišenių“ esama nuo 85 laipsnių šiaurės platumos iki pat ašigalio, o mažesnės matomos iki pat 65 laipsnių šiaurės platumos.
Šis atradimas yra toks svarbus, kad NASA nusprendė artimiausiais mėnesiais pakeisti aplink Merkurijų skriejančio MESSENGER prietaisų apžvalgos kampą, kad jie galėtų atlikti išsamesnius ledo klodų tyrimus. MESSENGER programos tyrėjai siekia iš Merkurijaus orbitos apžvelgti kaip įmanoma toliau į šiaurę esančius planetos regionus.
Specialistai mano, kad vandens ledo esama ir ties Merkurijaus Pietų ašigaliu, tačiau dabartinė MESSENGER orbita neleidžia intensyviai tirti šios planetos dalies, skelbia „Space.com“.
Pranešama, kad MESSENGER spiraline orbita 2014 ir 2015 metais vis labiau artės prie Merkurijaus dėl šios planetos ir Saulės traukos poveikio ir besibaigiančių savo raketinio kuro atsargų. Tai leis mokslininkams geriau „įsižiūrėti“ į vandens ledo sankaupas ir tiksliau įvertinti jų dydį.
Prielaida, kad Merkurijuje gali būti vandens ledo, buvo išsakyta daugiau nei prieš 20 metų, kai 1991 m. analizuojant iš Žemės į Merkurijų pasiųstus astronominio radaro signalus buvo nustatyta, kad šios planetos ašigalių srityse gali būti vandens ledo. 1999 m. šis tyrimas buvo pakartotas naudojant galingą Arecibo radijo observatorijos mikrobangų radarą. Atspindėtų signalų tyrimas leido nustatyti Merkurijaus poliarinius regionus, kur, mokslininkų manymu, gali egzistuoti vandens ledo sankaupos.
Prie tyrimų buvo grįžta 2011 m. kovą, kai kosminis zondas MESSENGER pasiekė Merkurijaus orbitą. Beveik iš karto po to NASA specialistai ėmė žvalgyti Merkurijaus ašigalių rajonus lazeriniu altimetru, kuris padėjo atskirti ryškias ir šviesias, manoma, ledo sritis planetos paviršiuje nuo jas supančių tamsaus Merkurijaus regolito dėmių. Kelios šviesios sritys buvo aptiktos kraterių viduje.
Toliau vykdant tyrimus paaiškėjo, kad MESSENGER aptiktos šviesios dėmės Merkurijaus šiaurės ašigalio srityse susijusios su iš Žemės siųstų radarų signalų atvaizdais, kuriuose matomos tariamos vandens ledo sankaupos. Mokslininkams tereikėjo nukreipti MESSENGER instrumentus į reikiamas vietas, kad išmatuotų šviesių dėmių planetos paviršiuje temperatūrą ir cheminę sudėtį.
Kosminio zondo neutronų spektrometras tose vietose aptiko vandenilio, vandens ledo sudėtinės dalies, o šiluminiai matavimai parodė, kad baltų dėmių pakraščiuose yra su ledu susimaišiusių medžiagų, kuriose gali būti organinių junginių.
NASA mokslininkai nustatė, kad vandens ledo sluoksnis Merkurijuje yra padengtas maždaug 10 centimetrų storio šilumą izoliuojančiu grunto sluoksniu. Šiuo metu tiriama, ar MESSENGER iš tikrųjų šių ledo sąnašų vietose galėjo užregistruoti organinių medžiagų. Pasak MESSENGER programos atstovų, pirminiais duomenimis šios organinės medžiagos yra amino rūgštys.
