Sidabrinio Mėnulio šviesą apdainavę poetai ir dainų kūrėjai neklydo – mokslininkai nustatė, kad Mėnulio paviršiuje iš tiesų yra šio brangaus metalo.
Tai nustatyta po to, kai praėjusiais metais Mėnulio krateryje specialiai sudaužyta raketa, tikintis nustatyti, ar Žemės palydove yra vandens. Tačiau Mėnulyje rasta ne tik jo, bet ir kitų elementų, taip pat ir sidabro pėdsakų.
Tačiau jo kiekiai per maži, kad būtų galima svajoti apie sidabro kasyklą Mėnulyje, rašo telegraph.co.uk.
Be to, vieno Mėnulio kraterio dugne aptikti dideli vandens kiekiai. Nustatyta, kad jis sudaro 5,6 proc. paviršiaus medžiagos, o tai gali būti naudinga rengiantis ateityje į Mėnulį siųsti žmones.
Mokslininkus mažiau pradžiugino dirvožemyje rasti dideli gyvsidabrio kiekiai, galintys kelti pavojų Mėnulio tyrėjams.
Mėnulio kraterių stebėjimo ir žvalgymo palydovo (angl. Lunar Crater Remote Observation and Sensing Satellite – LCROSS) misijos tikslas buvo tyčia susprogdinti raketą viename netoli Mėnulio pietų poliaus esančiame krateryje. Po sprogimo pakilusias medžiagas tuomet tyrė NASA kosminis zondas „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO). Tam pasirinktas krateris yra nuolat šešėlyje esančioje Mėnulio zonoje, kur temperatūra nukrinta iki 238 laipsnių šalčio.
Praėjusių metų spalį raketa į kraterio dugną atsitrenkusi raketa išmušė 20–30 metrų skersmens ir beveik 2 metrų gylio duobę.
Skaičiuojama, jog po susidūrimo į orą pakilo maždaug 2 tonos medžiagos, kuri pasiekė beveik kilometro aukštį.
Kai nuolaužas ir garus apšvietė saulės šviesa, jų savybes maždaug 4 minutes tyrė LRO zonde esantys prietaisai. Žurnale „Science“ skelbiami tyrimų rezultatai rodo, kad kraterio dirvožemio sudėtinės dalys yra žymiai įvairesnės nei tikėtasi.
Jame aptikta ne tik vandens, bet ir įvairiausių kitų medžiagų – gyvsidabrio, kalcio, magnio, anglies monoksido ir dioksido, amoniako, natrio ir nedidelių sidabro pėdsakų.
„Atrodo, kad ši vieta yra tikra elementų ir sudėtinių medžiagų lobių skrynelė“, – teigė JAV mokslininkas iš Browno universiteto Peteris Schultzas.
Mokslininką Kurtą Retherfordą iš San Antonijaus Southwesto tyrimų instituto labiausiai nustebino tai, kad gyvsidabrio Mėnulyje rasta beveik tiek pat kiek ir vandens.
„Jo toksiškumas gali tapti iššūkių žmonių vykdomiems tyrinėjimams“, – teigė jis.
