„Daugelis žmonių puikiai jaučiasi gamtoje, – sako dr. Eeva Karjalainen iš Suomijos miškų tyrimo instituto. – Jie atsipalaiduoja, pailsi. Tačiau nedaugelis žino, kad gydantis gamtos poveikis pagrįstas moksliniais faktais.“
Miškai ir kita natūrali gamta, įvairūs želdiniai mažina stresą, gerina nuotaiką, slopina pyktį, agresyvumą ir apskritai skatina žmogų jaustis laimingesniu. Apsilankymas miške sustiprina mūsų imuninę sistemą, padidindamas vėžines ląsteles žudančių ląstelių organizme kiekį bei jų aktyvumą.
Keletas mokslinių studijų liudija, kad po sudėtingų, stresinių situacijų žmonės kur kas greičiau atstato savo dvasinę pusiausvyrą miške, negu mieste. Būtent tokioje „žalioje“ aplinkoje greičiau sumažėja kraujospūdis, širdies plakimo dažnis, „streso“ hormonų koncentracija. Lygiai taip pat teigiamai gamta veikia vaikus, mažindama jų depresijos požymius, slopindama pykčio ir agresijos protrūkius.
Be to, daugiau kaip pusė dažniausiai vartojamų receptinių vaistų sudėtyje yra natūralios medžiagos. Pavyzdžiui, vaisto „Taxol“, kuriuo gydomas kiaušidžių ir krūties vėžys, veiklioji medžiaga išskiriama iš kukmedžio. „Xylitol“, slopinantis ėduonies procesą, gaunamas iš kietmedžio žievės. Taigi, miškas yra itin svarbus ne tik ekonomikai kaip medienos šaltinis. Tai neįkainojamas geros nuotaikos ir sveikatos šaltinis.
Apie šiuos ir kitus miškų aspektus, apie jų išsaugojimą ir kokybės gerinimą bus kalbama 2010 metų IUFRO pasaulio miškininkystės kongrese Seule.
