Senovės Majų gentis veikiausiai turėjo pakankamai inžinerinių žinių, kad sumeistrautų bėgantį vandenį kontroliuojančius mechanizmus ir taip sukurtų fontanus. Be to, jie veikiausiai mokėjo kontroliuoti vandens spaudimą ir taip pasidaryti tualetus.
Veikiausiai pats anksčiausias pavyzdys, aiškiai atskleidžiantis mokėjimą kontroliuoti vandens spaudimą, buvo rastas Kretos saloje esančiuose Mino rūmuose maždaug 1 400 metų prieš Kristų. Tuo tarpu mokslininkai iki šiol manė, kad Naująjį Pasaulį šis atradimas pasiekė tik tuomet, kai į jį atvyko ispanų kolonizatoriai.
Tačiau dabar mokslininkai ištyrė Meksikos Čijapo valstijoje esantį majų centrą. Savo geriausiu laiku maždaug nuo 100 iki 800 metų po Kristaus čia stovėjo apie 1,5 tūkst. pastatų – gyvenamųjų namų, rūmų ir šventyklų. Vienoje vietoje gyveno apie 6 tūkst. žmonių.
Palenkvės centras turėjo puikiai išvystytą vandens kontroliavimo sistemų. Mieste, kurį patys majai vadino Lakamha, o tai reiškia „Didysis vanduo“, buvo įrengti akvedukai.
Mokslininkai teigia, kad majų fontanai galėjo išpurkšti vandenį į maždaug 6 metrų aukštį, Be to, rūmuose veikiausiai buvo įrengti tualetai su nuleidžiamu vandeniu. Teigiama, kad majai vandens spaudimo technologiją sukūrė vėliausiai 750 metais po Kristaus, o tai reiškia, kad šį technologinį laimėjimą jie pasiekė be jokios Senojo Pasaulio pagalbos.
Tiesa, mokslininkai teigia, kad tualetus su nuleidžiamu vandeniu turėjo tik turtingiausi gyventojai ir tai buvo prabangos simbolis, o ne didžiausia būtinybė.
