Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
slavų vieta - Gariūnuose
Pritariu - neapsileiskim,o tai dar ne kartą Lietuvą apvogs.
to K.S.
Nei vienas is Lituanikos grupes tyreju nebuvo atleistas is VU. Jie isejo patys! Tai esminis skirtumas.
Nei vienas is Lituanikos grupes tyreju nebuvo atleistas is VU. Jie isejo patys! Tai esminis skirtumas.
Pastebėčiau, kad turbūt yra kita problema. Lietuvių kalbos institute randa prieglaudą atleisti iš VU, bet kokią temą LKI plėtoja?Reikėtų susigaudyti instituto strategijoj.
prof.Temčinas iškreipia esmę. Juk Lietuvių k. institutas yra kritikuojamas už tai, kad pradeda imtis ne jam tinkamų funkcijų.
Jei institute būtų tyrinėjama slavų kalbų įtaka lietuviams - čia dar galima suprasti. O dabar reikės pervadinti į Lietuvių ir slavų kalbų institutą.
Jei institute būtų tyrinėjama slavų kalbų įtaka lietuviams - čia dar galima suprasti. O dabar reikės pervadinti į Lietuvių ir slavų kalbų institutą.
pritariu
Tik nereikia i virsunes kisti to Adomo Mickeviciaus, nes jis Lenkas buvo, Lenkiskai rase ta savo kuryba ir isvis ji mest lauk reikia is lietuvuviu literaturos. Jums nesuprast kaip pykina kalbantis su lenkais uzsienyje ir girdint ta ju "Did you know, that Lithuania was part of Poland?", "Did you know, that Adam Mickevicz was Polish?".
Ir ka tu jiems pasakysi, jei mokykloje per lietuviu pamokas p. Mickeviciu kalt atmintinai reikedavo. Lituanistai, filologistai ir visi kiti veltedziai pingvinai uziimkit tuom kas svarbu, o ne rakinejimu smulkmenu, kurios yra niekam neidomios. Reikia tyrinti lietuviu kalba, o ne "kvestionuoti" vienas kita.
Ir ka tu jiems pasakysi, jei mokykloje per lietuviu pamokas p. Mickeviciu kalt atmintinai reikedavo. Lituanistai, filologistai ir visi kiti veltedziai pingvinai uziimkit tuom kas svarbu, o ne rakinejimu smulkmenu, kurios yra niekam neidomios. Reikia tyrinti lietuviu kalba, o ne "kvestionuoti" vienas kita.
Apie slavų įsiliejimą į kultūrą. Paaiškinkite kaip žmonės, tarkim iš Elektrėnų, gyvenantys 50 metų Lietuvoje nesugeba net viešajame sektoriuje kalbėti lietuviškai. Koks "tuteišų" požiūris į lietuvių kalbą, ypač pačiame Vilniuje? Koks yra kaimyninėse valstybėse gyvenančių žmonių santykis į lietuvių kalbą... ? Nors esu dar studentas, bet pradedu jausti ir tai kaip kalba "šlifuojasi" su kitomis kalbomis ir iš tiesų jai skirta per mažai dėmesio... nėra griežtos politikos, kalbininkai per kuklūs, pati valstybė nesuinteresuota tuo visiškai ... bet juk ne apie tai...
Sakote davėme krūva žmonių pasauliui... davėme tikrai mažą krūvelę. Kitas dalykas, kad ir tos nesugebame išpropoguoti. Lenkai yra pavyzdys. Nenoriu pasirodyti, kaip nacistas, bet anie tai vagia iš mūsų ką gali, šalia to bando totaliai neautralizuoti... Tarkim nuvykus į tarptautinį festivalį ir perskaičius buklete apie lietuvių grupę (lenkiškai, kaip ir visa festivalio literatūra, mat tarptautiniai Lenkijoj festivaliai yra skirti tik lenkams) gauni mažą šoką, nes ten lietuvių kalba įvardinama kaip slavų, tiksliau kaip rusų. Dar blogiau yra platesniame europiniame kontekste. Jei pradedi pasakoti apie lietuvių kalbą, apie tai kiek ji praėjo ir kad dar vis išliko, o tuo labiau, kad yra viena iš seniausių likusių gyvų kalbų (neesu tikras.. :) ), žmonės paprastai žiūri, kaip į visišką melagį, kuris perdėtai giria savo kalbą. Lenkai tuo tarpu dalį savo ir Lietuvos istorijos visiškai priskiria sau... Ir vienas iš tų dalykų, kodėl Lietuvą europa ilgai laikė Rusijos dalimi, yra lietuvių kalbos tapatinamas su rusų. Šiandien paryžietis kavinėj išgirdęs mane lietuviškai šnekant, šyptelėjo ir pasakė: "Rusai, komunistiniai draugai"... Vien dėl mūsų kalbos, kaip tokios neafišavimo išnyksta nedidelė, bet galinti būti labai potenciali pačios Lietuvos įvaizdžio dalis...
O jei grįžtumėm prie rytinės Lietuvos sienos, tai pas krūvą baltarusų visi mūsų kunigaikščiai buvo baltarusai, Lietuva, kaip tokia tik po to nuo baltarusų atsijungė. Kai kurie Rusai, mus laiko, kaip Rusijos regiono išsišokėlius... Ir kiek kartų man teko diskutuoti tuo klausimu, kai Rusai teigia, kad be jų iš esmės mūsų nebūtų. Nes Lietuva yra Rusijos regionas.
Viso to reikalas yra ne tai, kas tiria, o tai, kas platina. Nenoriu pasirodyti labai piktu žmogumi, bet kiek man teko bendrauti su filologais, kalbotyrininkais ar menotyrininkais, tai darosi liūdna... nes atrodo žmonės nelabai mato, kas dabar aplink vyksta. Jie gyvena savo kažkokiose teorijose, tyrinėjimuose ir bumba, kaip turėtų būti. Bet traukinys nuvažiavo, dabar stovi visai kitas. Didžiausia problema, kad, drįstu teigti, niekas, absoliučiai niekas nėra daroma, kad viešinti, kuo daugiau, kuo patraukliau ne tik pačią lietuvių kalbą, bet ir ją kaip reiškinį, nėra jokių griežtų reikalavimų lietuvių kalbos atžvilgiu viešajame sektoriuje. Pats prisipažįstu, kad nemoku visiškai taisyklingai kalbėti, bet kai spaudoje, kuo toliau tuo daugiau plinta skoliniai ir barbarizmai, krūvos neaiškios kilmės žodžių ir grasinama kažkokio baudelėm, juokinga darosi. Kai kurie žmonės kalbos mokosi iš leidinių. Kartu su tokiu anarchistiniu požiuriu kalbininkų profesija įgyja mažiau reikšmės. O jau nešneku apie gatvės kultūrą, viešąjį aptarnaujantį sektorių ir pan. Bėda tame, kad nėra jokios įstaigų kontrolės. Labiau netgi vertinama gera anglų kalba, nei lietuvių.
Grįžtant prie slavistų tyrėjų. Mano nuomone, tai nėra blogai, nes tikrai turime nemažą kultūrinį sąryšį su slavais (Pvz. teatras), tačiau tame reikia ieškoti konkrečiai ir griežtai Lietuvą identifikuojančių dalykų. Šitame barbariškai kovojančiame dėl įvaizdžio amžiuje užteks lietuviškai kuklintis, jau nebegalime sakyti 10 sakinių apie slavus ir 1 apie lietuvius, nes greit neliks mūsų visai. Reikia kažkaip bandyti kapanotis į priekį, o ne tik kažkur savo biuruose sakyti, štai atradome tai ir tai. To yra maža.
p.s. Šnekėdamas apie asmeninę tarptautinę patirtį ir santykį į lietuvių kalbą, išsakiau pozicijas paprastų žmonių, studentų ir niekuo profesiškai nesusijusių su kalbotyra ar istorija...
Sakote davėme krūva žmonių pasauliui... davėme tikrai mažą krūvelę. Kitas dalykas, kad ir tos nesugebame išpropoguoti. Lenkai yra pavyzdys. Nenoriu pasirodyti, kaip nacistas, bet anie tai vagia iš mūsų ką gali, šalia to bando totaliai neautralizuoti... Tarkim nuvykus į tarptautinį festivalį ir perskaičius buklete apie lietuvių grupę (lenkiškai, kaip ir visa festivalio literatūra, mat tarptautiniai Lenkijoj festivaliai yra skirti tik lenkams) gauni mažą šoką, nes ten lietuvių kalba įvardinama kaip slavų, tiksliau kaip rusų. Dar blogiau yra platesniame europiniame kontekste. Jei pradedi pasakoti apie lietuvių kalbą, apie tai kiek ji praėjo ir kad dar vis išliko, o tuo labiau, kad yra viena iš seniausių likusių gyvų kalbų (neesu tikras.. :) ), žmonės paprastai žiūri, kaip į visišką melagį, kuris perdėtai giria savo kalbą. Lenkai tuo tarpu dalį savo ir Lietuvos istorijos visiškai priskiria sau... Ir vienas iš tų dalykų, kodėl Lietuvą europa ilgai laikė Rusijos dalimi, yra lietuvių kalbos tapatinamas su rusų. Šiandien paryžietis kavinėj išgirdęs mane lietuviškai šnekant, šyptelėjo ir pasakė: "Rusai, komunistiniai draugai"... Vien dėl mūsų kalbos, kaip tokios neafišavimo išnyksta nedidelė, bet galinti būti labai potenciali pačios Lietuvos įvaizdžio dalis...
O jei grįžtumėm prie rytinės Lietuvos sienos, tai pas krūvą baltarusų visi mūsų kunigaikščiai buvo baltarusai, Lietuva, kaip tokia tik po to nuo baltarusų atsijungė. Kai kurie Rusai, mus laiko, kaip Rusijos regiono išsišokėlius... Ir kiek kartų man teko diskutuoti tuo klausimu, kai Rusai teigia, kad be jų iš esmės mūsų nebūtų. Nes Lietuva yra Rusijos regionas.
Viso to reikalas yra ne tai, kas tiria, o tai, kas platina. Nenoriu pasirodyti labai piktu žmogumi, bet kiek man teko bendrauti su filologais, kalbotyrininkais ar menotyrininkais, tai darosi liūdna... nes atrodo žmonės nelabai mato, kas dabar aplink vyksta. Jie gyvena savo kažkokiose teorijose, tyrinėjimuose ir bumba, kaip turėtų būti. Bet traukinys nuvažiavo, dabar stovi visai kitas. Didžiausia problema, kad, drįstu teigti, niekas, absoliučiai niekas nėra daroma, kad viešinti, kuo daugiau, kuo patraukliau ne tik pačią lietuvių kalbą, bet ir ją kaip reiškinį, nėra jokių griežtų reikalavimų lietuvių kalbos atžvilgiu viešajame sektoriuje. Pats prisipažįstu, kad nemoku visiškai taisyklingai kalbėti, bet kai spaudoje, kuo toliau tuo daugiau plinta skoliniai ir barbarizmai, krūvos neaiškios kilmės žodžių ir grasinama kažkokio baudelėm, juokinga darosi. Kai kurie žmonės kalbos mokosi iš leidinių. Kartu su tokiu anarchistiniu požiuriu kalbininkų profesija įgyja mažiau reikšmės. O jau nešneku apie gatvės kultūrą, viešąjį aptarnaujantį sektorių ir pan. Bėda tame, kad nėra jokios įstaigų kontrolės. Labiau netgi vertinama gera anglų kalba, nei lietuvių.
Grįžtant prie slavistų tyrėjų. Mano nuomone, tai nėra blogai, nes tikrai turime nemažą kultūrinį sąryšį su slavais (Pvz. teatras), tačiau tame reikia ieškoti konkrečiai ir griežtai Lietuvą identifikuojančių dalykų. Šitame barbariškai kovojančiame dėl įvaizdžio amžiuje užteks lietuviškai kuklintis, jau nebegalime sakyti 10 sakinių apie slavus ir 1 apie lietuvius, nes greit neliks mūsų visai. Reikia kažkaip bandyti kapanotis į priekį, o ne tik kažkur savo biuruose sakyti, štai atradome tai ir tai. To yra maža.
p.s. Šnekėdamas apie asmeninę tarptautinę patirtį ir santykį į lietuvių kalbą, išsakiau pozicijas paprastų žmonių, studentų ir niekuo profesiškai nesusijusių su kalbotyra ar istorija...
Ar kas naujo? Kiekviena politinė klyzma net neatsimena savo tautybės. V. Kubiliui gėda būtų už sūnų.
REKLAMA
REKLAMA
Lituanistika be lituanikos?