Daugeliui individualių namų gyventojų milžiniškos sąskaitos už šildymą – tik blogas sapnas arba prasti prisiminimai. Pasirūpinę alternatyviu šildymosi būdu, dažnas jų per visą šildymo sezoną išleidžia tiek, kiek daugiabučio gyventojas yra priverstas sumokėti vos per vieną žiemos mėnesį. Vis dėlto jau ne vienerius metus alternatyvius ekonomiškesnius šildymosi būdus gali rinktis ne tik privačių namų savininkai. Lietuvos miestuose ir miesteliuose dygsta nauji daugiabučiai ir socialinės paskirties pastatai, šildomi geoterminiu būdu – iš žemės gelmių surinkta saulės energija, sakoma bendrovės „Didžioji statyba“ pranešime .
Lietuvius lenkia estai
„Geoterminis šildymas, kuomet naudojami atsinaujinantys ir nieko nekainuojantys žemės resursai, laikomas vienu ekonomiškiausių, švariausių ir perspektyviausių šildymosi būdų, – sakė UAB „Naujos idėjos“ vadovas Liudas Getautas. – Pasaulyje toks šildymosi būdas naudojamas jau daugiau nei 40 metų“.
Ištikimiausi šio šildymo metodo gerbėjai – pažangieji japonai. Antroje vietoje pagal geoterminio šildymo panaudojimą yra Kinija, trečioje – Jungtinės Amerikos Valstijos. Europoje geoterminio šildymo lyderės – Prancūzija, Vokietija ir Švedija. Ir nors geoterminių sistemų daugiausia įsirengusi Prancūzija, pagal tūkstančiui gyventojų tenkančių įrenginių kiekį pirmauja Švedija. Iš viso jos teritorijoje įrengta daugiau nei milijonas geoterminių šilumos siurblių.
„Beje, Švedija yra šiauriau nei Lietuva, tad kalbos apie tai, jog Lietuva šiam šildymosi būdui netinka neva dėl savo geografinės padėties bei klimato yra tiesiog neišmanymas“, – sakė jau 20 metų geoterminį šildymą Lietuvoje propaguojantis L. Getautas. Geoterminis šildymo būdas sparčiai populiarėja visose trijose Baltijos šalyse. Tiesa, kol kas lietuvius ir latvius šioje srityje lenkia estai.
Sistemų patikimumą rodo ne tik visoje Lietuvoje privačiuose namuose (pavyzdžiui, privačių namų kvartalas Pavilnyje, Vilniuje) bei daugiabučiuose jau veikiančios sistemos, bet ir visuomeninės paskirties pastatai. Šiuo metu Vilniuje, Santariškėse, statomas naujas vaikų darželis, kuris bus šildomas geoterminiu būdu. Šiuo būdu šildomų daugiabučių jau pastatyta Kuršių nerijoje, kur šildymas – ypač brangus.
Motyvuoja galimybė sutaupyti
„Nors svetur viena svarbiausių geoterminio šildymo panaudojimo priežasčių – ekologija, kol dar nesame tokie turtingi kaip skandinavai, Lietuvoje šį šildymosi būdą dažniausiai renkamės dėl galimybės sutaupyti, – sakė šiuo metu Vilniuje, Antakalnyje, nekilnojamojo turto projektą „Pylimėliai“ vystantis UAB „Didžioji statyba“ direktorius Raimondas Baikauskas. – Pavyzdžiui, 100 m2 ploto bute, kuriame šiluma bus apsirūpinama iš žemės gelmių, šaltuoju metų laiku per mėnesį už šildymą reikės mokėti 120-130 Lt“. Šiuo metu Pylimėlių gatvėje statomo namo teritorijoje jau įrengta dvidešimt 100 m gylio gręžinių. Bendras gręžinių ilgis – 2 km.
Kaip tai veikia?
Pagrindinis šilumos šaltinis yra saulė. Jos įkaitinta žemė sukaupia milžiniškus energijos kiekius. Paskaičiuota, jog 1 m2 žemės per vasarą sukaupia iki 1500 kilovatvalandžių šiluminės energijos. Kaip ši energija pasiimama iš žemės? Trumpai ir populiariai geoterminio šildymo veikimo principą galima palyginti su šaldytuvu. Šaldytuvas surenka jo viduje esančių maisto produktų šiluminę energiją ir išspinduliuoja ją į aplinką. Jei pridėtumėme ranką prie galinės šaldytuvo sienelės, pajustume, jog ji yra šilta. Geoterminis šilumos siurblys veikia taip, tarsi tie maisto produktai būtų žemėje – vėsindamas saulės energijos sukaupusias žemės gelmes, į jos paviršių išspinduliuoja šilumą, kuri, skirtingai nei šaldytuvo atveju, ne tuščiai paskleidžiama aplinkoje, o surenkama ir panaudojama patalpoms šildyti. „Sistema – kaip ir šaldytuvo, tik skiriasi galingumas“, - pasakojo L. Getautas.
Vasarą nemokamai vėsins
Iš grunto išgaunama šiluma naudojama dvejopai: pastatui šildyti ir karštam vandeniui ruošti. Pastarasis šilumos panaudojimas – papildomas būdas sutaupyti. „Šiuo metu statomame name sumontuotas grindinis šildymas. Jis inertiškas, užtrunka, kol įšyla iki nustatytos temperatūros, tačiau būtent dėl savo inertiškumo jis ir leidžia taupyti. Šildymui per grindis naudojama 30 °C temperatūra, kai, pavyzdžiui, šildantis įprastais radiatoriais, per juos cirkuliuojantis vanduo turi būti apie 70 °C“, – pasakojo R. Baikauskas. Vienas šiuo metu ir Lietuvoje populiarėjančio grindinio šildymo privalumų – stabilus klimatas patalpose. Galimas savaiminis temperatūrų svyravimas – iki 1 °C. Geoterminė sistema – reversinė, o tai reiškia, jog žiemą ji ekonomiškai šildo namus, o vasarą gali pasyviai vėsinti.
Itin malonus autonominio geoterminio šildymo privalumas rudenį – jis įsijungia ir reguliuojasi pats, pagal lauko temperatūrą, todėl, pavyzdžiui, jau dabar, kai lauke pakankamai šalta ir butai atvėsę, geoterminį šildymą įsivedę gyventojai mėgaujasi šiluma. Šildoma tiek, kiek reikia, kad temperatūra namuose nekristų žemiau, pavyzdžiui, 21 laipsnio šilumos. „O jei užsikursite židinį, geoterminis šildymas taupys ir energiją, ir sykiu pinigus“, - sakė „Pylimėlių“ projekto vystytojas.
Nepriklausomi nuo kaimynų
Apie 20 metų statybų versle dirbantis, pirmą geoterminio šildymo daugiabutį statantis R. Baikauskas ketina savo veiklą sieti su pažangiomis šildymo sistemomis ir ateityje: „Šios technologijos tobulėja tokiu pat greičiu kaip mobilieji ar automobiliai. Tai dabar mes montuojame įrangą, kurios dėka išgaunamas šilumos kiekis yra 4-5 kartus didesnis už šilumai pagaminti sunaudotos energijos kiekį. Tačiau jau dabar yra gana reali perspektyva, kad po metų kitų šios sistemos leis šildytis ne tik dar pigiau, o net ir atneš daugiabučio gyventojams pelno. Manau, kad geoterminiu šildymu aprūpinti namai - investicija į ateitį“.
Taip pat R. Baikauskas pabrėžė pastato, apsirūpinusio geoterminiu šildymu, autonomiją ne tik nuo centralizuotai ir ypač brangiai šilumos energiją parduodančių įmonių, bet ir nuo kaimynų, tiekiančių Lietuvai dujas ir kitokius kietojo bei skystojo kuro išteklius, „nuotaikų“: „Savų žemės išteklių praktiškai neturinčiai Lietuvai geoterminis šildymas yra kelias į energetinę nepriklausomybę“.
