Lietuvių kalbos instituto (LKI) administracija, reaguodama į pasaulio lingvistų aukščiausioms Lietuvos politinės valdžios institucijoms pateiktą peticiją dėl susiklosčiusios kritinės padėties Lietuvių kalbos institute, paskelbė pranešimą, kuriame tokį susirūpinimą vadina „tarptautine ataka“.
„Lietuvių kalbos išlikimu, tyrimu ir puoselėjimu užsiimantis Lietuvių kalbos institutas (LKI) patyrė kruopščiai parengtą tarptautinę ataką“, - sakoma pranešime. „Šią savaitę aukščiausių Lietuvos institucijų vadovams buvo išsiųsta peticija, kurioje reiškiamas susirūpinimas tariamai prastėjančia instituto moksline veikla. Kyla klausimas, kodėl peticija atsirado kaip tik dabar, Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungai ir kodėl dauguma dokumentą pasirašiusiųjų yra slavistai arba su lietuvių kalbos tyrimu nesusiję mokslininkai.
Gruodžio 6 d. viešojoje erdvėje paskelbtas dokumentas pavadintas skambiai: „Peticija: Europos, JAV ir Izraelio mokslininkų peticija Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministrui bei kitoms aukščiausioms Lietuvos politinės valdžios institucijoms dėl susiklosčiusios kritinės padėties Lietuvių kalbos institute“.
Manoma, kad šios informacijos paskelbimo iniciatorius yra LKI jaunesnysis mokslo darbuotojas, dirbantis nuotoliniu būdu, dr. Ilja Seržantas. Po peticija yra išvardytos 35 mokslininkų pavardės. Nė vieno parašo po viešai paskelbtu dokumentu nėra. Įdomu ir tai, kad tik keturi mokslininkai, paminėtieji tarp pasirašiusiųjų, yra turėję dalykinių ryšių su LKI. Tik šeši peticijos autoriai, reiškiantys nepasitenkinimą LKI veikla, lietuvių kalbą arba baltų kalbas internetiniuose šaltiniuose nurodo kaip mokslinių interesų sritį. Kiti peticijos autoriai yra daugiausia slavistai, taip pat rusų, lenkų, turkų, suomių, danų, Kaukazo, Afrikos kalbų tyrinėtojai.
Tačiau LKI jau sulaukė ir ne vieno institucijų, kuriose dirba peticiją pasirašę asmenys, vadovų atsiliepimo. Štai Lenkijos mokslų akademijos Slavistikos institutas atmeta peticiją pasirašiusiųjų kaltinimus institutui kaip visiškai nepagrįstus ir išreiškia solidarumą su LKI.
Peticijoje teigiama, kad LKI mokslinė veikla suprastėjo, instituto mokslininkai nebendradarbiauja su užsienio šalių mokslininkais. LKI bendruomenė neturi paaiškinimo, kodėl būtent dabar reikia skelbti netiesą apie lietuvių kalbos išsaugojimu ir tyrimu užsiimantį institutą. Pasiekimai ir skaičiai rodo priešingus faktus: per pastaruosius penkerius metus išleistos 23 monografijos, publikuotas 351 mokslinis straipsnis, dalyvauta per 70 mokslinių renginių užsienyje.
Sunku suvokti, kokiu pagrindu buvo suburta instituto bendruomenei priešiškų, daugiausia nepažįstamų ir negirdėtų žmonių grupė ir kokių tikslų ji siekia. Peticijos autoriai oficialiai nėra kreipęsi į LKI, siūlydami vykdyti bendrus projektus, rengti bendras konferencijas, kurti mokslininkų grupes, kuriose būtų gvildenamos naujos mokslinės idėjos.
LKI administracija svarsto galimybę kreiptis į šalies teisėsaugos institucijas ir prašyti pagalbos ištirti nepagrįstų kaltintojų ketinimus, o gal ir tikruosius užsakovus“, sakoma pranešime. Įdomu pastebėti, kad ir šiuo atveju "nė vieno parašo po viešai paskelbtu dokumentu nėra", kaip paminėta LKI administracijos pranešimo tekste.
