Lietuvos jaunieji tyrėjai šiais metais nepelnė laurų Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse (European Union contest for young scientists- EUCYS), tačiau bandė paneigti iki šiol nusistovėjusias mokslo tiesas. Vieni jų įrodinėjo, kad kovojant su vėžiu pranašesnė už kitus gydymo būdus yra liaudies medicina, kiti - kad širdies infarktas paveldimas. Treti aplinkinius sudomino belaidžiu povandeninių tyrimų aparatu.
Prancūzijos sostinėje rugsėjo 11-16 dienomis vyko jau XXI EUCYS konkursas. Jame dalyvavo 14-20 metų jaunuoliai iš 38 šalių, taip pat Kanados, Kinijos, Japonijos, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Konkurse buvo pristatyti 87 inžinerijos, biologijos, fizikos, matematikos, chemijos, medicinos, kompiuterijos ir socialinių mokslų sričių projektai.
Lietuvai šiame konkurse atstovavo Kauno medicinos universiteto (KMU) medicinos specialybės pirmakursės studentės Kamilė Plėšnytė ir Vilgailė Vaitkutė, kurios pristatė projektą "Šeimos genealoginis genetinis medis pagal MMP-3 geno promotorinės srities-1171 mutaciją ir jos klinikinė reikšmė". Džiugas Meškelevičius, taip pat KMU studijuojantis mediciną, bei Vilniaus Žirmūnų gimnazijos vienuoliktokė Dovilė Bundzinskaitė gilinosi į priešvėžinio žolinės kilmės preparato tyrimą. Vilniaus Gedimino technikos universiteto mechanikos inžinerijos studentas Einoras Ramonas sukonstravo belaidį povandeninių tyrimų aparatą. Lietuvos jaunieji mokslininkai į Paryžių važiavo laimėję nacionalinį turą. Eltos kalbinti jaunieji mokslininkai iš Lietuvos vieningai tvirtino, jog jiems yra garbė atstovauti savo šaliai ir joje siekti žinių.
Pasak D. Bundzinskaitės ir D. Meškelevičiaus, šiandien vėžys yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių. Alternatyvus šaltinis nuo nepagydomų ligų, įsitikinę jie, yra liaudies medicina. Jaunuoliai lygino, kaip Tibeto liaudies vaistas ir mums įprasti tradiciniai vėžio gydymo būdai (chemoterapija, švitinimas) veikia galvos smegenų piktybinius navikus.
"Kalbėsime ne apie operacijas, o apie gydymą be intervencijos. Mes turime chemoterapiją, radioterapiją ir vieną naujesnių dalykų yra nanodalelių terapiją. Esmė ta, kad kalbant apie vėžio gydymo būdus, plačiai taikomus Lietuvoje, jie daugeliu atveju sukelia labai nemalonią ląstelių mirtį - nekrozę. Apoptozė yra malonesnė ląstelių mirtis. Apoptozės metu ląstelės padalina save į daugybę mažų kūnelių ir išdalina aplink esančioms kaip maistą. Nekrozės metu ląstelė prakiūra, išlieja savo baltymus ir fermentus aplinkui, virškina aplink esančias ląsteles. Aplink esančios ląstelės daro lygiai tą patį. Vyksta grandininė reakcija, kuri sukelia uždegimą. Jeigu reikėtų ląstelei mirti, norėtumėte, kad ji mirtų apoptozės būdu", - aiškino D. Meškelevičius.
Jo teigimu, dabartiniais gydymo metodais išgydyti vėžio neįmanoma. D. Meškelevičius ir D. Bundzinskaitė specialiu tibetiečių vaistu, kurį sudaro ne tik įvairios žolelės, bet ir brangakmeniai, aukso dalelės, metalai, gyvuliniai riebalai, veikė vėžines ląsteles ir pasiekė stulbinamų rezultatų.
"Šis vaistas žymiai labiau žudo vėžines ląsteles negu visas kitas aplinkinių audinių ląsteles ir jas žudo ne taip, kad sukeltų uždegimą, bet taip, kad savo auglį teoriškai panaudotumėte kaip maisto medžiagą.(...) Naudojantis dabartinėmis technologijomis galima pamažu pradėti pažinti Rytų mediciną, nes ji visiškai kitokia, mums neįprasta. Jie vengia chirurginio įsikišimo, stengiasi į žmogų žiūrėti visiškai kitaip. Jeigu sujungtume modernias Vakarų technologijas su senomis Rytų tradicijomis, galėtume gauti kažką tikrai nuostabaus. Tai buvo vienas pagrindinių dalykų, kurį stengėmės įrodyti", - sakė KMU medicinos studentas.
Vilniaus Žirmūnų gimnazijos moksleivės teigimu, vėžinės ląstelės yra daug jautresnės šiam vaistui nei sveiko audinio ląstelės. Vaistas sukelia teisingą žūtį tai yra apoptozę, o ne nekrozę.
"Mes atradome medžiagas, skirtas vėžiui gydyti, kurios jau žinomos mokslui, bei vieną, kuri dar ne", - kolegai antrino D. Bundzinskaitė.
Būsimos medikės K. Plėšnytė ir V.Vaitkutė mėgino įrodyti, kad infarktas gali būti paveldimas. Merginos ištyrė tris žmonių grupes - pacientus, sergančius miokardo infarktu, pagal atsitiktinę atranką pasirinktus 600 kauniečių bei tris genetines šeimas. Pagal tai buvo sudarytas miokardo infarkto tikimybės genetinis medis.
"Pastebėjome, kad tarp Azijos gyventojų yra paplitusi viena geno forma. Europoje, Amerikos link yra kita forma. Tai rodo, kad turime skirtingus genų variantus. (...) Apie 53 proc. lietuvių turi polinkį į širdies ligas. Mūsų populiacija turi tokią genų kombinaciją", - sakė K. Plėšnytė.
Jaunoji mokslininkė aiškino, kad "ko gero, galima teigti, kad miokardo infarktas galėtų būti paveldimas". Jos teigimu, iš genealoginių medžių sudarymo būtų galima nustatyti, kokia yra rizika susirgti širdies ligomis.
Anot jos, tai galėtų būti paskata anksti užkirsti kelią miokardo infarktui ir jo baisiems padariniams. "Jeigu žinosi, kad vaiko genotipas lemia didesnę tikimybę sirgti miokardo infarktu, tai žinosi, kas jam galima, o ko negalima, ir galbūt tada jis ta liga niekuomet nesusirgs", - teigė KMU pirmakursė.
Tuo tarpu E. Ramonas EUCYS pristatė savo trejų metų darbą- analogų Lietuvoje neturintį įspūdingų matmenų belaidį povandeninių tyrimų aparatą, kuriuo susidomėjo specialistai iš užsienio šalių. Aparate įdiegta adaptyvi, spalvota, realaus laiko vaizdo sistema ir daug kitos papildomos įrangos, skirtos moksliniams vandens telkinių tyrimams atlikti. Kaip pabrėžė E. Ramonas, siekiant šį povandeninį aparatą padaryti kiek įmanoma naudingesnį mokslininkams, jis buvo kuriamas atsižvelgiant į šiuolaikinių povandeninių tyrimų tendencijas, analizuojant reikalavimus, taikomus tokių tyrimų įrangai.
Šiais metais lietuviai prizinių vietų ar specialių prizų negavo, tačiau sako, kad neliūdi. Prizines vietas iškovojo ir beveik 51 tūkst. eurų pasidalino Airijos, Šveicarijos, Lenkijos, Paryžiaus, Maltos, Ispanijos, Vengrijos, Vokietijos, Izraelio jaunieji talentai.
Kitais metais ES jaunųjų mokslininkų konkursas vyks Ispanijoje, Lisabonoje.
