Europos branduolinių tyrimų centro atstovai (CERN) pranešė, kad dėl gedimo sustabdytas Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (LHC) neveiks iki pavasario.
Pirminiai LHC avarijos tyrimai atskleidė, kad į greitintuvo šaldymo sistemą didelis helio kiekis pateko dėl elektros jungčių tarp dviejų superlaidžių magnetų gedimo. Kadangi gedimas įvyko toje greitintuvo dalyje, kuri yra atšaldyta iki 1,9 laipsnių virš absoliutaus nulio, ji pirmiausia turės būti atšildyta iki kambario temperatūros, kad būtų galima ištirti gedimo priežastis ir jį pašalinti, teigia dienraštis „Times“.
Pasak jo, reikiamo greitintuvo sektoriaus atšildymas truks mažiausiai 3–4 savaites. Po to prasidės pažeistų magnetų apžiūra. Pašalinus gedimą prireiks dar vieno mėnesio, kad jie būtų atšaldyti iki reikiamos temperatūros.
Tačiau net ir tada inžinieriai negalės įjungti LHC. Patvirtintame greitintuvo darbo grafike numatyta, kad gruodžio mėnesį jis visada bus išjungiamas profilaktikos darbams, kurie truks visą žiemą. CERN atstovai antradienio vakare patvirtino, kad šio grafiko bus laikomasi nepaisant įvykusios avarijos.
„Times“ praneša, kad į greitintuvą protonų pluoštai nebus paleisti iki pat ankstyvojo pavasario. Po pirmųjų pluoštų paleidimo turės praeiti dar kelios savaitės, kol greitintuvas „įsibėgės“ ir galės pradėti pirmuosius dalelių „bombardavimus“.
Pasak „Times“, ši naujiena labai nuvylė mokslininkus, kurie prieš dvi savaites iššovė šampaną, kai į greitintuvą buvo paleistas pirmasis protonų pluoštas. Savo kolegas europiečius paguodė amerikiečių fizikai. Tevatrono priepriešinių srautų greitintuvo, priklausančio JAV nacionalinei Fermi greitintuvo laboratorijai, priėmimo komisijos vadovas Peteris Limonas dienraščiui sakė, kad LHC yra labai sudėtingas ir milžiniškas instrumentas, daugelyje sričių pasiekęs šiuolaikinių technologijų ribas. Pasak jo, suprantama, kad gali pasitaikyti tokių įvykių, kurie laikinai sustabdys jo veikimą.
