1917 m. valstybinio perversmo Rusijoje lyderis Leninas mirė ne nuo insulto, o nuo neurosifilio, tvirtina D. Britanijos istorikė Helen Rappaport.
Pasak dienraščio „Daily Mail“, mokslininkė remiasi Kolumbijos universiteto (JAV) archyve rastais dokumentais. Tarp čia saugomų rankraščių neseniai buvo aptiktos žymaus Rusijos fiziologo Ivano Pavlovo pastabos apie tikrąją bolševikų „revoliucijos“ vado Vladimiro Uljanovo – Lenino ligos priežastį.
Nobelio premijos laureatas I. Pavlovas, išgarsėjęs savo eksperimentais su šunimis, kartą kalbėdamasis su savo draugu prasitarė, kad „revoliuciją sukėlė pamišėlis su sifiliu smegenyse“.
Oficialiai Lenino mirties priežastimi iki šiol laikomi trys jo patirti insultai. Tačiau tyrinėtojams toks teiginys ilgai kėlė įtarimą, nes Rusijos valdžios skelbti Lenino ligos simptomai, tarp jų ūmios nuotaikos permainos, netikėti pykčio priepuoliai, arterijų sklerozė, yra labai panašūs į daugelį neurosifilio požymių. Ši liga pažeidžia galvos smegenis.
Pasak H. Rappaport, Ivanas Pavlovas asmeniškai pažinojo žymius rusų medicinos specialistus, kuriems buvo leista po Lenino mirties 1924 m. tirti jo smegenis, ir esą visi jie sutiko su neurosifilio diagnoze, nors viešai negalėjo to patvirtinti.
