Tarptautinės kosminės stoties (TKS) gerbėjams sėkmingai pavyko iš Žemės tiesiogiai į ją perduoti optinį signalą.
Nors iš pažiūros bandymas iš Žemės apšviesti kosminę stotį lazerine rodykle atrodo visai nesudėtingas, iš tikrųjų yra priešingai, skelbia NASA. TKS skrieja aplink Žemę 8 km/s greičiu, ir reikia labai pasistengti, kad pavyktų į ją tiksliai nutaikyti lazerio spindulį. Galų gale po daugybės bandymų tai pavyko padaryti: kosminės stoties astronautas Donas Pettitas sėkmingai nufotografavo į TKS nukreiptą lazerio spindulį.
Nors TKS skrieja aplink Žemę jau daugiau nei 10 metų, pirmasis sėkmingas bandymas užmegzti su Žeme optinį ryšį lazeriu įvyko tik šių metų kovo 3 dieną, sakoma NASA pranešime. San Antonijo miesto (JAV, Teksaso valstija) Astronomijos asociacijos nariams tai pavyko padaryti po didelių paruošiamųjų darbų, aktyviai talkininkaujant TKS dirbantiems amerikiečių astronautams.
Eksperimentas buvo vykdomas už maždaug 60 kilometrų nuo San Antonijo esančioje Lozano observatorijoje naudojant 1 W galios astronominę mėlynos šviesos lazerinę rodyklę ir galingą prožektorių. Astronautas Donas Pettitas iš anksto elektroniniu paštu su eksperimento dalyviais suderino pasirengimą šiai operacijai ir atliko sudėtingus matematinius skaičiavimus, būtinus tiksliam lazerio spindulio nukreipimui į kosminę stotį. Eksperimento dalyviams reikėjo apskaičiuoti spindulio skersmenį ir intensyvumą, tikslų jo pozicionavimą danguje skriejančios stoties atžvilgiu, parengti lazerio spindulio fotografavimo iš orbitos metodiką.
„Žvelgiant iš mano atskaitos taško, tai yra, iš kosminės stoties, aš sėdžiu vietoje, o sukasi Žemė. Aš kybau virš milžiniško rutulio, kuris sukasi neįtikėtinu 8 kilometrų per sekundę greičiu“, – sakė D. Pettitas. Kad būtų galima nufotografuoti lazerio signalą, reikia labai pasistengti, nes net naudojant 1/1000 sekundės išlaikymą pagauti lazerio spindulio žybsnį neįmanoma. Kad būtų galima atlikti užduotį, astronautas turėjo laikyti nukreipęs fotokameros objektyvą į tą Žemės paviršiaus vietą, iš kurios turėjo būti perduotas signalas, tai yra, į Lozano observatoriją. Skriejant maždaug 389 kilometrų aukštyje virš Žemės paviršiaus tai nėra paprasta.
TKS apsisuka aplink Žemę kas 90 minučių, tad Donui Pettitui ir Lozano observatorijos entuziastų komandai reikėjo labai kruopščiai pasirinkti optinio ryšio seanso laiką. Kad nuotrauka pavyktų, reikėjo, kad San Antonijaus apylinkėse būtų naktis, o TKS nebūtų apšviesta Saulės. Pasak JAV astronauto, kai žmonės Žemėje gali matyti stotį, joje dirbantys astronautai negali matyti Žemės. Saulės šviesos atspindžiai TKS iliuminatorius paverčia veidrodžiais, ir įžvelgti Žemę būna labai sunku. „Todėl visi, kurie bandytų perduoti mums optinį signalą, orientuodamiesi į ryškų stoties pėdsaką nakties danguje, turėtų žinoti, kad mes jo negalėsime pamatyti“, – sakė D. Pettitas.
Tačiau po kelių savaičių parengiamųjų darbų ir planavimo ankstų kovo 3 dienos rytą D. Petittas su fotokamera įsitaisė prie vieno iš TKS iliuminatorių ir pirmą kartą sugebėjo nufotografuoti ryškų lazerio žybsnį, pasiųstą į Žemės orbitą iš Lozano observatorijos, sakoma pranešime.
