• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pasiūlytas būdas, kaip būtų galima su ant Žemės paviršiaus esančiu lazeriu pašalinti kosmines šiukšles.

REKLAMA
REKLAMA

Šis naujas būdas negalėtų drastiškai pagerinti esamos blogos situacijos, tačiau juo būtų galima pasinaudoti norint apsaugoti kosmines stotis ir erdvėlaivius nustumiant nuo jų smulkesnes šiukšles. Sistema naudotų vidutinės galios lazerinį spindulį, į kosmosą nukreiptą per 1,5 m teleskopą. Fotonų sukuriamas slėgis šiukšles iš žemos Žemės orbitos švelniai nustumtų toliau. Sistemos išradėjo Jameso Masono iš NASA Ameso tyrimų centro kartu ir jo kolegų straipsnį galite pasiskaityti kovo 10 d. arxiv.org archyve.

REKLAMA

Pasiūlytas įrenginys, kuris kainuotų apytiksliai 10 mln. JAV dolerių, galėtų būti išbandytas jau kitais metais, o pilnai funkcionuotų dar po kelerių metų.

Apskaičiuota, kad žemoje Žemės orbitoje egzistuoja maždaug 500 000 centimetro ir didesnių kosminių šiukšlių, kurios orbitoje liko nuo sulūžusių ar susprogusių erdvėlaivių. Sukataloguotų didesnių nei 10 cm dydžio kosminių šiukšlių skaičius pastaraisiais metais smarkiai išaugo, o dauguma palydovų neturi jokių skydų, saugančių juos nuo susidūrimų su šiukšlėmis.

REKLAMA
REKLAMA

Masono komanda atliko skaičiavimus, kurie rodo, jog norint kosminę šiukšlę pastumti 200 m per dieną, reikalingas maždaug 5 kW galios lazeris. Šie skaičiavimai galioja tada, kai šiukšlės paviršius gana didelis, o jos masė tarp 50 ir 100 kg. Deja, tokio lazerio galios nebūtų pakakę tam, kad būtų buvę išvengta 2009 metais įvykusio dviejų palydovų susidūrimo, taip pat lazeris negalėtų nustumti jokio rimtesnio asteroido, tačiau su smulkiomis šiukšlėmis jis susidorotų lengvai.

Dauguma kosminių šiukšlių daug kartų per dieną praskrenda virš Žemės ašigalių, todėl mokslininkai sako, kad efektyviausia vieta lazeriui būtų arti ašigalinės srities, aukštai virš jūros lygio, pvz., Plato observatorija Antarktidoje. Tokiam lazeriui reiktų nedaug energijos, o jei spindulys nepataikytų į taikinį, jis nepadarytų jokios žalos, net jei pataikytų į veikiantį palydovą. Yra tik vienas kliuvinys: tam, kad sistema veiktų efektyviai, reikia labai tiksliai žinoti skriejančios dalelės trajektoriją.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų