Šalių ekonominės konvergencijos problema yra ypatingai aktuali toms šalims, kurios šiuo metu dar pastebimai atsilieka pagal ekonominį efektyvumą ir gyvenimo lygį.
Visiškai suprantama, kad daugelis besivystančių šalių ekonominį augimą ir artėjimą prie išsivysčiusių šalių formuluoja kaip vieną svarbiausių politinių tikslų. Taip pat yra akivaizdu, kad stebint tik politinius debatus ar jų atgarsius žiniasklaidoje suprasti pakankamai sudėtingus ekonomikų integracijos procesus būtų pakankamai sudėtinga. Norint giliau panagrinėti, galima būtų pastudijuoti ką yra supratę pasaulio ekonomistai apie ekonominę konvergenciją, pavyzdžiui, galima pradėti ir nuo lengvai prieinamos Vikipedijos.
Mūsų susidomėjimą šia problema skatina net tarp specialistų (ekonomistų mokslininkų, finansų analitikų ir žurnalistų) nuolat pastebimas klaidingas ekonominės konvergencjos mechanizmų suvokimas. Blogiausia, kad daromos principinės klaidos stiprina visos vusuomenės nepasitikėjimą valstybės raida ir tolimesnėmis jos perspektyvomis. Taip pat norisi išryškinti žinomus dėsningumus konkrečiais pavyzdžiais, trumpai paanalizuoti ekonominę konvergenciją mūsų regione. Tikimės, kad čia pateikiamos interaktyvios ekonomikų konvergencijos analizavimo priemonės padės daugeliui patyrinėti procesus kiekybiškai ir rasti atsakymą į iškylančius klausimus. Jūs galite paspausti ant pateiktų grafikų ir Jums atsidarys interaktyvi grafikų braižymo programa, leidžianti laisvai pasirinkti šalis ir kitus grafikų parametrus.
Visa čia pateikiama analizė ir priemonės remiasi laisvai prieinama Pasaulio banko duomenų baze . Stengsimės išryškinti ir paaiškinti makroekonominį konvergencijos mechanizmą (catch-up effect). T.y., nagrinėsime konvergenciją tik vienu aspektu, kaip santykinai vienodėja ar išsiskiria šalių pajamos ir jų indėlis į pasaulio bendrąjį vidaus produktą (BVP). Siekdami paprastumo ir akivaizdumo, nenaudosime statistinės analizės metodų, bet remsimės paprastu, vizualiai suvokiamu, grafiniu vaizdavimu.
Šalių BVP yra pateikiamas labai įvairiais būdais, dažniausiai naudojami yra: realaus BVP metinis augimas, nominalus BVP nacionaline valiuta, nominalus BVP kita tvirta valiuta (dažniausiai US doleriais), BVP nacionaline ar užsienio valiuta, suskaičiuotas pastoviomis kainomis, BVP perkamosios galios paritetais ir kt. Taip pat, lyginant šalių BVP, dažniausiai jis yra normuojamas vienam šalies gyventojui. Kiekvienas BVP vaizdavimas turi savo specialią paskirtį, bet mes čia apsiribojame ekonominės konvergencijos aspektu, todėl sieksime optimalaus vaizdavimo jam išryškinti.
Labiausiai paplitęs ir plačiausiai skelbiamas yra realusis BVP augimas, plačiau apie BVP skaičiavimus galite pažiūrėti ir http://lt.wikipedia.org/wiki/Bendrasis_vidaus_produktas. Jis gali būti skelbiamas kas mėnesį, kas ketvirtį ar kas metus. Taip pat pats augimas gali būti fiksuojamas per mėnesį, per ketvirtį ar per metus. Visa tai tik skirtingi to paties dyčio kitimo perskaičiavimai, kad būtų galima geriau suprasti jo dinamiką. Mums svarbiausia yra tai, kad realųjį ir nominalų BVP sieja kainų kitimą matuojantis koeficientas — BVP defliatorius. Atsiribojant nuo detalių galima sakyti, kad sutartu būdu įvertinamos visos šalies ūkio subjektų pajamas einamosiosmis kainomis nacionaline valiuta, gaunamas nominalus BVP, kuris padalinamos iš koeficiento, defliatoriaus, eliminuojančio produktų ir paslaugų kainų prieaugį ir gaunamas realusis BVP. Absoliuti realaus BVP vertė paprastai yra pririšama prie pasirinktų metų kainų lygio. Visos BVP skaičiavimo subtilybės ir metodai mums čia nėra svarbūs, reikia teisingai suprsti tik esminį nominalaus ir realaus BVP skirtumą. Kitaip sakant, realusis BVP matuoja ekonominius pajėgumus eliminuojant nuolat vykstančius pinigų ir kainų pokyčius, tačiau tas eliminavimas kiekvienoje šalyje turi labai skirtinga efektą, kadangi operuoja nacionaliniais pinigais ir lokaliais kainų pokyčiai. Čia pateikiama informacija mes norime akivaizdžiai pademonstruoti, kad realaus BVP pokyčiai yra visiškai netinkami šalių ekonomikų raidos tarpusavio palyginimui, o bandymai tai daryti yra labai dažnai sutinkama klaida. Darant šią klaidą gaunama triviali klaidinga išvada — realiai jokia šalių ekonominė konvergencija neegzistuoja arba ji yra tokia mažą, kad praktiškai yra neapčiuopiama per vieno žmoagaus gyvenimo laikotarpį.
Įsitikinkime tuo, palygindami laisvai pasirenkamų šalių realaus BVP pokyčius mūsų pateiktame interaktyviame grafike. Grafike vaizduojami pokyčiai rodo šalių realaus BVP dinamiką, kai nagrinėjamų šalių pradinė BVP vertė normuojama į vienetą. Tai reiškia, kad visų šalių BVP pradiniu laiko momentu prilyginamas vienetui ir toliau stebime šalių BVP kitimą, laikydami, kad jis skaičiuojamas pastoviomis pradinių metų kainomis. Patebėkite, kad grafikus mes braižome logaritminiame mąstelyje, norėdami išryškinti santykinius pokyčius ir santykinius skirtumus tarp šalių. Absoliutūs skirtumai neturi daug prasmės, nes jie eliminuojami jau pačioje normavimo procedūroje.
Pav. 1. Šalių realaus BVP kitimas (nuotr. leidėjų)
Pav. 1. demonstruojame mūsų regiono šalių realaus BVP kitimo palyginimą su Europos Sąjungos ir Kinijos realiaisiais BVP. Pirmiausiai reikėtų atkreipti dėmesį, kad Lietuvos ir Latvijos BVP pastoviomis kainomis 2010 metais tik nežymiai viršija 1990 metų lygį, apie 30 proc. atsilieka nuo Europos Sąjungos bei Estijos, dar daugiau, apie 40 proc. ir 50 proc. atsilieka nuo Baltarusijos ir Lenkijos atininkamai, o nuo Kinijos atsilieka per 80 proc. Atkreipkite dėmesį, Baltarusija, Lenkija ir Kinija yra šalys nuo kurių atsiliekame daugiausiai. Bet to, nuo pat 1990 metų iki 2010 nei trupučio nepriartėjome ne tik prie išsivysčiusių Europos sąjungos šalių, bet ir visos ES vidurkio. Teko jau daug kartų girdėti ir pripažintus ekonomistus, ir politikus, tvirtinančius, kad Lietuvos BVP augimo dinamika rodo jos ekonomikos tūpčiojimą vietoje, o tikros konvergencijos su išsivysčiusiomis šalimis nenusimato ir po daugelio dešimtmečių. Tokie tvirtinimai ir įsitikinimai, griaunantys žmonių pasitikėjimą savo šalimi, ir paskatino rašyti šį straipsnelį. Tiesiog yra būtina paaiškinti, kad realusis BVP yra visiškai netinkamas parametras realiai šalių ekonomikų konvergencijai kiekybiškai matuoti. O bandymai tai daryti yra tiesiog dažnai pasitaikanti klaida, kurią būtina išgyvendinti.
Geriausiai yra pateikti tikrą šalių ekonominės konvergencijos įrodymą, paremtą teisingais skaičiais. Pav. 2. demonstruojame tų pačių šalių BVP pastoviais 2000 m. doleriais vienam gyventojui (šaltinis: http://data.worldbank.org/indicator/NY.GDP.MKTP.KD?display=graph).
Pav. 2. Šalių BVP vienam gyventojui, apskaičiuotas pastoviais 2000 m. JAV doleriais. (nuotr. leidėjų)
Pirmiausiai reikia atkreipti dėmesį, kad visos regiono šalys, greičiau ar lėčiau įveikusios savo transformacijų pereinamuosius laikotarpius, labai panašiu greičiu (grafiko kampu) artėja prie bendro Europos Sąjungos BVP lygio. Mūsų nuomone, tai yra akivaizdi besivystančių šalių ekonomikų konvergencijos į išsivysčiusių šalių lygį demonstracija. Tai yra paremta labai bendrais makroekonominiais dėsningumais, kurie pradėjo veikti dėl įgyvendinamos labai plačios ekonominės ir finansinės integracijos, išlaisvinusios kainų, darbo užmokesčio ir kitus lyginimosi procesus.
Pabandykime kiekybiškai įvertinti konvergencijos mąstą. Jei 1990 metais Lietuvos ir Latvijos BVP nuo ES šalių atsiliko daugiau nei 5 kartus, 1995 metais beveik 9 kartus, o 2010 metais jau tik 3 kartus. Žvelgdami į jau susiformavusių šiu dviejų valstybių paskutinius 15 raidos metų matome, kad joms pakako šio laiko įveikti pusei kelio iki ES vidutinio BVP lygio. Tai yra visai normalus konvergencijos tempas, kurį demonstruoja ir daugelis kitų valstybių ir negali kelti didelių abejonių planai šį lygį pasiekti bent 2030 metais. Detaliau paanalizuoti konvergencijos tempus kviečiame paspaudus ant pateikto grafiko — jums atsivers langas su interaktyvia programa, kuri leis laisvai pasirinkti valstybes ir analizuojamus laikotarpius.
Natūralu, kad gali kilti klausimas kodėl du skirtingi BVP kitimo vaizdavimo grafikai rodo visai skirtingą ekonominės konvergencijos vaizdą. Paaiškinimas nėra labai sudėtingas: visa esmė slypi realų ir nominalų BVP siejančiame defliatoriuje. Pasirodo, kad besivystančiose valstybėse kainos net pastoviais doleriais kinta greičiau nei pačiose Jungtinėse Valstijose. Taip yra todėl, kad infliaciją tvirta valiuta sukelia ne tik daugybė mikroekonominių veiksnių (žaliavų brangimas ir kt.), bet ir ekonomikos augimas, sąlygojantis gyventojų pajamų ir jų perkamosios galios augimą. Supaprstintai galima įsivaizduoti maždaug taip: besivystančiose šalyse realų BVP augimą, sakykim 5 procentais, paprastai lydi infliacija (tvirta valiuta) lygi taip pat 5 procentams. Nominalus BVP, o kartu ir valstybės biudžetas aišku auga maždaug 10 procentų. Labai panašiu dydžiu turi augti ir vidutiniai atlyginimai mokami biudžetinės sferos darbuotojams ir socialiai remtiniems asmenims. Kadangi importuojamų prekių infliacija besivystančiose šalyse santykinai yra žymiai mažesnė nei vidaus prekių ir paslaugų, realus gyvenimo lygis auga taip pat truputį greičiau nei realus BVP. Ar toks scenarijus veikia visada? Nebūtinai, tokiose ne demokratinėse valstybėse kaip Kinija nesunkiai galima atlyginimų augimą stabdyti, augimo infliaciją sumažinti ir tokiu būdu didesnę nominalaus BVP dalį palikti realiame BVP. Tokį vaizdą mes ir matome, nors nominalaus BVP augimas Kinijoje niekuo neišsiskiria (Pv. 2), realus BVP ten auga nepalyginimai sparčiau negu kitose besivystančiose šalyse (Pv. 1).
Trumpai apibendrinant galima labai paprastai atsakyti į pradinį klausimą. Daugumoje besivystančių valstybių ir Baltijos valstybėse taip pat konvergencinį ekonomikų augimą lydi atlyginimų ir gyvenimo lygio augimas todėl tai žymia dalimi pasislepia defliatoriuje ir menkai atsispindi realiame BVP augime.
Vygintas Gontis
