„Universitetai neparengia tiek programuotojų, kiek jų reikia rinkai. Ateityje šis trūkumas tik didės“, – įsitikinusi Kauno technologijos universiteto (KTU) Jaunųjų kompiuterininkų mokyklos (JKM) vadovė ir įkūrėja Danguolė Rutkauskienė. Jos nuomone, jei šiemet Europai reikia 300 tūkstančių programuotojų, po kelerių metų šis skaičius padidės keletą kartų.
Beje, informacinių technologijų ekspertė teigia, jog populiarus programuotojo įvaizdis – žmogus, kurio galvoje ir kompiuterio ekrane tik skaičiukai – neatitinka tikrovės. Ateities specialybės – tai programų architektai, interneto svetainių dizaineriai, testuotojai, kurioms programavimo įgūdžiai reikalingi, tačiau nėra esminiai, teigiama KTU pranešime.
„Kompiuterinės technologijos skverbiasi į visas gyvenimo ir verslo sritis. Paslaugos, įmonės valdymo procesai, net kasdieniai įpročiai tampa vis labiau nuo jų priklausomi“, – sako D. Rutkauskienė.
Ateities specialistai bus savotiška tarpinė grandis tarp kompiuterinių paslaugų užsakovų ir jų atlikėjų – programuotojų. Šios specialybės atsiranda programavimo ir kitų disciplinų, tokių, kaip dizainas, architektūra sankirtoje.
D. Rutkauskienė įsitikinusi, jog tiksliųjų mokslų ir darbo kompiuteriu įgūdžių stiprinimas yra geras profesinės veiklos startas. „Retas kuris vaikystėje šokęs, dainavęs ar sportavęs tampa profesionaliu sportininku, šokėju, ar dainininku. Kitiems reikia įgyti profesiją“, – teigia D. Rutkauskienė. Tuo tarpu, užsiėmimai, kuriais gilinami darbo kompiuteriu, tiksliųjų mokslų įgūdžiai, padeda profesinės karjeros pagrindus.
Pašnekovės teigimu, statistika rodo, jog neformaliojo ugdymo srityje neproporcingai daug dėmesio (ir valstybės išteklių) yra skiriama sporto ir meno ugdymui, tiksliųjų mokslų sąskaita. KTU JKM vadovės nuomone, tai ir yra viena iš priežasčių, dėl ko šiandien Lietuvoje kalbama apie tiksliųjų mokslų lygio nuosmukį ir nereikalingų specialybių perteklių. „Nė vieno informacinių technologijų specialisto nerasime užsiregistravusio darbo biržoje, o daugelis programų sistemas besimokančiųjų dirba jau nuo pirmojo kurso“, – teigia D. Rutkauskienė, primindama, jog informacinių technologijų srityje dirbančiųjų atlyginimai yra gerokai didesni nei vidurkis.
Bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas metu atliktos stojančiųjų apklausos duomenimis, nemažai daliai stojančiųjų tam, kad jie galėtų pretenduoti į nemokamas studijų vietas prioritetinėse studijų programose, pritrūko bendrojo lavinimo mokykloje A lygiu išmoktų dalykų ir atitinkamų valstybinių brandos egzaminų. Visų pirma – matematikos ir informacinių technologijų.
Skelbiama, kad 2014-aisiais 79 proc. KTU Jaunųjų kompiuterininkų mokyklos moksleivių valstybiniame informacinių technologijų egzamine gavo daugiau nei 90 proc. įvertinimą. Aukštas tiksliųjų mokslų srities egzamino įvertinimas atveria kelius į populiariausias specialybes geriausiuose universitetuose.
KTU Jaunųjų kompiuterininkų mokykloje moksleiviams dėsto ir universiteto dėstytojai, ir informacinių technologijų mokytojai, ir verslo atstovai. „Universiteto dėstytojai atneša į mūsų programas mokslo naujoves, o, pavyzdžiui, įmonėse dirbantys programuotojai žino, kokie yra realūs verslo poreikiai. Mokyklų mokytojai padeda mums neatitrūkti nuo vidurinio ugdymo programos realybės, tačiau, tuo pačiu, tobulėja patys ir naujoves pritaiko savo pamokose“, – pasakoja D. Rutkauskienė.
Naujovės į KTU JKM mokymo programas kelią randa greitai. Šiuo metu mokykloje mokoma ir mobiliųjų programėlių programavimo, atliekamos užduotys ir programos planšetiniais kompiuteriais. „Nesame suvaržyti bereikalingų formalumų, todėl naujas programas galime kurti vos tik pasirodo kas naujo technologijų rinkoje“, – teigia KTU Jaunųjų kompiuterininkų mokyklos vadovė.
Pasak KTU atstovų, nuo jos įsteigimo 1995-aisiais KTU Jaunųjų kompiuterininkų mokyklą baigė 6 500 moksleivių. Tarp jų yra ir profesionalių programuotojų, technologinių įmonių steigėjų, mokslininkų, dirbančių informacinių technologijų srityje. Prieš kelerius metus Lietuvą nustebinęs tuometinis dvyliktokas, o šiandien – Edinburgo universiteto studentas Andrius Šutas, pats sukonstravęs robotą, kuris sugeba išspręsti Rubiko kubo galvosūkį ir mechaniškai surinkti patį kubą – taip pat KTU JKM absolventas,sakoma pranešime.
