Netrukus planuojama pradėti klinikinius bandymus su nanomedžiaga, kuri akimirksniu sustabdo kraujavimą.
Masačiūsetso valstijos (JAV) kompanija „Arch Therapeutics“, veiklą pradėjusi 2006-aisiais, technologijos licenziją įsigijo iš Masačiūsetso technologijų instituto (MIT) ir dabar kuria įrenginius, kurie leis medžiagą gaminti dideliais kiekiais.
Naujoji medžiaga – tai skystis, kuris, užpiltas ant kraujuojančios vietos, kraujavimą sustabdo beveik iškart.
Technologija, kuriai dar reikia sulaukti JAV Maisto ir vaistų administracijos pritarimo, pirmiausia būtų naudojama operacijose greitai sustabdyti kraujavimui arba jo visai išvengti.
Floydo Loopo, dabartinio kompanijos patarėjo ir buvusio kardiochirurgo nuomone, skystis ypač praverstų smegenų, širdies ir prostatos operacijose. Šalinant didelius auglius, „aplinkinės vietos labai kraujuoja, ir reikia skirti daug laiko darbui su tamponais ir prideginamosiomis medžiagomis“.
Skaidrus skystis, patekęs į kraujavimo zoną, virsta žele ir sustabdo kraujavimą tą pačią akimirką.
Medžiaga sudaryta iš amino rūgščių, kurios jungiasi tarpusavyje ir suformuoja didesnius darinius, vadinamus peptidais. Kai peptidai patenka į sūrią ir drėgną aplinką – pavyzdžiui, kraują, - jie akimirksniu susikabina į ilgas gijas, kurios suformuoja tinklą, nepraleidžiantį nei kraujo, nei kitų organizmo skysčių.
Sintetiniai peptidai buvo atrasti MIT dar praėjusio dešimtmečio pradžioje, tačiau tik prieš kelerius metus buvo sužinota apie jų gebėjimą stabdyti kraujavimą.
Instituto mokslininkas Rutledge`as Ellis-Behnke`as, tirdamas galimą paptidų panaudojimą gydant smegenų pažeidimus, užpylė skysčio su peptidais ant bandomųjų gyvūnų žaizdų ir pastebėjo, kad kraujavimas sustojo per kelias sekundes.
Neseniai išrasta ir keletas kitų medžiagų stabdyti kraujavimui. Pavyzdžiui, fibrino baltymų turintys produktai naudojami priimamuosiuose ir stomatologų kabinetuose, tačiau jie nesuveikia taip greitai ir efektyviai, kaip naujasis skystis. Kitos panašios medžiagos gali pakenkti audiniams arba turi būti pašalintos iš žaizdos, nes organizme jos neskyla. Visų šių neigiamų savybių „Arch Therapeutics“ medžiaga neturi.
Pasak F. Loopo, technologija gali ne tik sutaupyti laiko ir pagerinti operacijų rezultatus, tačiau ir sumažinti kraujo perpylimų, pakartotinių operacijų skaičių bei sumažinti infekcijų riziką. „Nesu matęs nieko panašaus“, – teigia jis.