JAV prezidentas B. Obama siūlys Kongresui pratęsti Tarptautinės kosminės stoties veiklą, bet atsisakyti iki 2020 m. planuojamo Amerikos astronautų išsilaipinimo Mėnulyje.
NASA ir Baltųjų rūmų atstovai patvirtino, kad 2011 m. biudžeto projekte, kurį ateinantį pirmadienį prezidentas pateiks Kongresui, atsispindės svarbūs Amerikos kosminės programos pokyčiai, skelbia „Space.com“.
Kai kurių ekspertų teigimu, pirmieji pranešimai apie siūlomus JAV pilotuojamų skrydžių programos pakeitimus leidžia manyti, kad dabartinė administracija „iš pagrindų“ keičia NASA pilotuojamų skrydžių strategiją.
Tarp svarbiausių B. Obamos administracijos siūlomų permainų minimas JAV astronautų skraidinimas į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) ir žemąją Žemės orbitą ne pačios NASA, o komerciniais privačių bendrovių kosminiais laivais, TKS veiklos finansavimo pratęsimas bent iki 2020 m. ir prezidento G.W. Busho administracijos patvirtinto NASA plano iki 2020 m. vėl išlaipinti JAV astronautus Mėnulyje atsisakymas.
„Tai yra neabejotinas šalies pilotuojamų skrydžių programos posūkis“, - pareiškė G. Washingtono universiteto profesorius emeritas, kosmoso tyrimų programų ekspertas Johnas Logsdonas.
Kiti ekspertai pastebi, kad prezidento B. Obamos siūlymas Kongresui finansuoti JAV astronautų skraidinimą į orbitinę stotį „kosminiais taksi“, t.y., komerciniais kosminiais laivais, turėtų sumažinti JAV priklausomybę nuo Rusijos nutraukus „Space Shuttle“ erdvėlaivių naudojimą.
Daugkartiniai NASA erdvėlaiviai vėl pakils į kosmosą tik 5 kartus: Baltieji rūmai nesiruošia pratęsti jų naudojimo, net jei paskutinis planuojamas skrydis nusikeltų į 2011 metus. Pasiūlymas pratęsti jų naudojimą iki 2015 m. buvo atmestas, skelbia „Space.com“.
Kai kurie Kongreso nariai, tarp jų respublikonas Billas Posey, siūlė pratęsti „Space Shuttle“ erdvėlaivių skrydžius, nes taip esą būtų išsaugotas JAV pirmavimas kosminių skrydžių srityje. „Labiausiai bijau, kad jie (Baltųjų rūmų siūlomi pakeitimai) lėtai numarins mūsų šalies kosminių skrydžių programą, nutrauks dešimtmečius trukusį JAV pirmavimą kosmose, nebeleis naudotis ekonominiais pranašumais, kuriuos šalies ekonomikai teikė mūsų kosminė programa, ir paliks kosmosą rusams, kinams ir kitiems“, - sakė jis.
Rimtų abejonių kilo ir dėl NASA „Constellation“ programos. Nuo 2004 m. į ją buvo investuota 9 mlrd. dolerių. Pagal „Constellation“ programą turėjo būti sukurtos naujos kartos raketos nešėjos ir kosminiai laivai „Ares I“, „Ares V“ ir „Orion“, skirti JAV astronautams skraidinti į Mėnulį ir Marsą, o jei prireiks, ir į Tarptautinę kosminę stotį. Be to, NASA planavo sukurti specialią raketos pakopą, kuri galėtų gabenti astronautus iš žemosios Žemės orbitos į Mėnulio orbitą, ir naujos kartos mėnuleigį „Altair“.
Pagal ankstesnį NASA pilotuojamų skrydžių planą JAV astronautai turėjo dar kartą išsilaipinti Mėnulyje iki 2020 m., tačiau prezidento B. Obamos sudaryta patariamoji kosminių skrydžių ekspertų grupė priėjo išvadą, kad JAV sugrįžimas į Mėnulį iki 2028 metų yra „mažai tikėtinas“.
Tiesa, NASA „Constellation“ programos atstovas „Space.com“ sakė, kad dar per anksti komentuoti kokius nors šios programos pakeitimus, kol ateinantį pirmadienį Kongresui nebus pateikti Baltųjų rūmų siūlymai dėl NASA finansavimo.
Šią savaitę prezidento administracijos atstovai pranešė, kad B. Obama prašys Kongreso per artimiausius 5 metus NASA papildomai skirti 6 milijardus dolerių. Šios lėšos turėtų padėti privačioms JAV bendrovėms parengti komercinių kosminių skrydžių programas. Iki šiol nė viena privati bendrovė nėra savarankiškai iškėlusi žmonių į orbitą savo pačios kosminiais laivais.
„Kosminių taksi“ idėją griežtai sukritikavo buvęs NASA administratorius Michaelis Griffinas, pareiškęs, kad toks prezidento B. Obamos siūlymas paverčia likimo įkaite 75 mlrd. dolerių kainavusią TKS, nes esą visiškai neaišku, kada bus pastatyti skrydžiams į ją tinkami komerciniai kosminiai laivai.
Pasak kai kurių ekspertų, NASA vizija grįžti į Mėnulį iki 2020 m. dėl nepakankamo finansavimo buvo visiškai nerealistinė. „Vienas iš B. Obamos siūlomų kosminės programos pakeitimo tikslų – suteikti NASA galimybę sukurti patikimą ir ilgalaikę kosminę techniką, užuot vykdžius impulsyvų, nerealistinį ir per menkai finansuojamą grįžimo į Mėnulį planą“, - sakė Karinio jūrų laivyno koledžo Niuporte nacionalinio saugumo studijų katedros vedėja Joana Johnson-Freese.
Tačiau profesorius Johnas Logsdonas nesutinka su manančiais, kad dar per anksti laidoti NASA viltį iki 2020 m. vėl išlaipinti amerikiečius Mėnulyje. „Constellation“ programa mirė“, - tvirtina ekspertas, tačiau tai esą dar nereiškia, kad Amerika niekada nebegrįš į Mėnulį. Paprasčiausiai bus atsisakyta prezidento G.W. Busho 2004 m. patvirtinto Mėnulio programos atnaujinimo tvarkaraščio ir vizijos, teigia jis.
