Mokslininkai yra iššifravę beveik visas kalbas, kokiomis žmonės kada nors yra kalbėję. Tačiau 8 kalbos vis dar nėra iššifruotos.
Iki šiol mokslininkai nesėkmingai mėgino pasitelkti kompiuterius, kad šie pagelbėtų šifruojant nežinomas kalbas. Dažniausiai kalbų šifravimas paliekamas mokslininkams, ir užtrunkama ilgus metus, kol pavyksta perprasti tyrinėjamos kalbos logiką ir sistemą.
Tačiau Masačusetso technologijos instituto (MIT) ir Pietų Kalifornijos universiteto mokslininkai sukūrė kompiuterių programą, kuri sėkmingai perpranta kalbos logiką ir gali padėti šifruojant kalbas.
Šifruojant dar nepažįstamą kalbą mokslininkai remiasi bendromis prielaidomis, žinomomis apie kalbą ir žodžius. Larry Hardesty iš MIT išskiria tokias prielaidas:
- šifruojamoji kalba yra susijusi su kuria nors jau žinoma kalba;
- šifruojamosios kalbos abėcėlės sistema yra panaši į kurios nors jau žinomos kalbos abėcėlės sistemą;
- šifruojamosios kalbos pamatiniai žodžiai yra panašūs į kurios nors jau žinomos kalbos pamatinius žodžius;
-šifruojamojoje kalboje priešdėlių ir priesagų sistema gali būti panaši į jau žinomos kalbos priešdėlių ir priesagų sistemą.
Kalbos išsivystė iš senesnių kalbų, tad net jau mirusios kalbos yra vienu ar kitu aspektu panašios į tebevartojamas šiandien.
Kompiuteriams, žinoma, šios prielaidos nėra savaime priimtinos, kadangi kompiuteriai gali priimti tik faktus.
Tačiau naudojant naująjį kalbos šifravimo metodą kompiuteriui prireikia kelių valandų, kad išverstų, pavyzdžiui, iš semitų kalbos grupės ugaritų kalbą į hebrajų kalbą. Ugaritų kalba yra mirusi, tačiau ją specialistams pavyko išversti į šiuolaikinę hebrajų kalbą, todėl galima palyginti, kaip tiksliai naujoji kompiuterių programa veikia.
Pavyzdžiui, ugaritų kalbos abėcėlėje yra 30 raidžių, o sistema teisingai atpažino 29 iš jų.
Tikimasi, kad naujoji programa padės mokslininkams iššifruoti dar neiššifruotas kalbas.
Parengta pagal news.discovery.com
