Įvertinus visus Lietuvos savivaldybių sukurtus elektroninės demokratijos sprendimus paaiškėjo, kad kokybiškiausiai jie įdiegti Šiauliuose, o prasčiausiai – Kauno ir Utenos rajonuose. Kodėl savivaldybėse stringa elektroninės demokratijos priemonių – forumų, peticijų, apklausų internetu diegimas bei naudojimas?
„Žinių radijo“ laidoje „Tinklas“ Informacinės visuomenės plėtros komiteto vadovas Ramūnas Čepaitis tvirtino, kad čia trūksta didesnio savivaldybių sunteresuotumo.
Informacinės visuomenė nariai, kurie turi pakankamą kompetenciją tam, kad naudotų savo poreikiams – profesiniams, socialiniams ar asmeniniams– informacinių ryšių technologijas, yra labai pasyvūs elektroninės demokratijos proceso dalyviai. Komiteto užsakymu atlkti tyrimai rodo, kad, nepaisant to, jog daugiau, kaip 70 procentų žmonių naudojasi internetu, tik labai menka dalis dalyvauja demokratijos procese.
Daugiausia, ką žmonės daro, tai domisi tam tikrų institucijų priimtas sprendimais, tačiau labai mažai pateikia savo nuomonę apie tuos sprendimus, teikia savo siūlymus ar inicijuoja kokį nors sprendimą. Praktiškai visos savivaldybės yra įdiegusios elektroninės demokratijos elementus. Absoliuti dauguma turi tokį instrumentą, kaip tiesioginės transliacijos iš savo tarybos posėdžių ir taip užtikrina Tarybos veiklos viešimą ir skaidrumą. Kitas klausimas, kaip efektyviai tie turimi instrumentai išnaudojami. Čia reikia didesnio pačių savivaldybių suinteresuotumo.
Vadinasi, žmonės netiki, kad savivaldybės tinklalapyje išsakyta nuomonė nukeliaus iki Tarybos posėdžio ir ką nors pakeis?
Labai norėtųsi tikėti, kad savivaldybės ir jų tarybos nežiūri į tai, kaip privalomą, bet formalų tam tikros institucijos demokratiškumo atributą ar sudedamąją internetinės svetainės interjero dalį, bet ir aktyviai tuos instrumentus naudoja. Tačiau jeigu į žmonių pareikštą nuomonę vieną ar kitą kartą bus pažiūrėta formaliai, pro pirštus, natūralu, kad nusivylęs pilietis savo nuomonės daugiau nebereikš, – sakė R. Čepaitis.
