Šiandien, išskyrus kelias išimtis, nebebūna naujų išradimų. Visų jų pagrindas – senų išradimų perdirbimas ir technologijų kryžminimas, teigia Paulas Martinas, technologijų direktorius iš „Plextek“.
„Užuot laukę tikrų „lemputės įsižiebimo“ momentų, šiandien tikrieji inovatoriai žvelgia į kitus sektorius ir pritaiko egzistuojančias technologijas netikėtais būdais“, – BBC rašo P. Martinas.
P. Martinas pateikai pavyzdį. 1876 m. Alexanderis Grahamas Bellas išgarsėjo visame pasaulyje, kaip žmogus sukūręs telefoną. 2007 m. Steve’as Jobsas pristatė „iPhone“. Nepaisant populiarumo bangos, tai nėra naujas išradimas – tai tiesiog buvo geresnis telefonas, nei kada matėme anksčiau.
Iki atsirandant „iPhone“, mes jau buvome matę daugybę mobilių paprasto telefono versijų, o išmanusis telefonas atsirado dar praeito amžiaus dešimtajame dešimtmetyje. „iPhone“ sukėlė sumaištį, nes pristatė daug „pirmųjų“ dalykų, sako P. Martinas, pavyzdžiui, pirmąjį liečiamąjį ekraną. Tačiau pati liečiamoji technologija nėra nauja nauja – ji pirmą kartą atsirado 1960-aisiais.
Panašiai „Apple“ pirmą kartą mobiliuosiuose telefonuose pristatė ir akcelerometrą. Šie judesio sensoriai atpažįsta, kada telefonas yra pasukamas ar pakreipiamas. Prieš „iPhone“, akcelerometrai buvo naudojami transporto priemonėse, medicinos įrenginiuose, navigacijos sistemose ir taip toliau, tačiau „Apple“ pritaikydama šią technologiją išmaniesiems telefonams leido žmonėms naudoti telefonus anksčiau neregėtais būdais, pasakoja P. Martinas.
„Apple“ su pirmuoju „iPhone“ pasiekė tikrai kažką novatoriško, tačiau tai tebuvo labai gudri inovacija, egzistuojančios technologijos buvo pritaikytos naujais būdais, - sako P. Martinas. – Tai nebuvo naujas išradimas.“
Tačiau P. Martinas pabrėžia, kad nereikia abejoti tokių inovacijų gerumu. Būtent dėl tokių inovacijų technologinis procesas skrieja milžinišku greičiu, mano P. Martinas.
Daugelis pramonės sektorių daugiau nebedirba izoliacijoje. Vietoj to, jie mokosi iš vienas kito sėkmių bei klaidų.
Kitoks egzistuojančios technologijos naudojimas bei pritaikymas taip pat yra lengvesnis bei pigesnis būdas pasiekti rinką nei „iš naujo išradinėti ratą“, teigia P. Martinas.
Tačiau problema slypi tame, kad apie šiuos procesus yra menkai žinoma. „Vartotojams yra pateikiama „išradimo iliuzija“, kuri yra ne kas kita kaip rinkodaros įrankis, sudarantis „didelio atradimo“ įspūdį, - rašo P. Martinas. – Tokį ciklą sunku sunaikinti (ypač turint omeny žiniasklaidos apetitą sensacingoms istorijoms) ir jis užkerta galimybes įmonėms be patrauklių istorijų.“
Taip pat tai reiškia, kad daugelis antreprenerių ieško inovacijų blogose vietose bei naujų produktų dizainus kuria neefektyviai, sako specialistas. Jo nuomone, vyrauja klaidingas įsitikinimas, kad geros idėjos gimsta baltame popieriaus lape, tačiau tai netiesa – geri vystytojai sugalvoja geresnių, gudresnių produktų dizainų, jei jie žino, ką nori pasiekti ir kur gali ieškoti instrukcijų, kaip tai padaryti.
Geros idėjos reikalauja informacijos, ne tik įkvėpimo, mano P. Martinas. O šios informacijos reiktų ieškoti žymiai platesniame patirties aruode, tikina jis.
Blogiausia, kad kai kurios industrijos vis dar yra visiškai užsisklendusios nuo sektorius kryžminančios inovacijos ir tai kartu su ribotomis tiekimo grandinėmis stabdo technologinį procesą, aiškina P. Martinas.
„Didesnis inovacijos pripažinimas bei daugiau galimybių skatinti tyrimus bei bendradarbiavimą tarp skirtingų sektorių, atneštų daug naudos pasaulinei technologijų pramonei, - teigia P. Martinas. – Mums reiktų didžiuotis mūsų išradingumu panaudojant egzistuojančius technologinius būdus visiškai netikėtais jaudinančiais būdais.“
