Vien pagalvojus apie tai, kaip kas nors nagais braižo lentos paviršių, nukrečia šiurpas. Tyrimas rodo, kad dėl nemalonių pojūčių kalta ausies forma.
Tokio čerškiančio brėžimo garso dažnis ausies kanale svyruoja tarp 2 000 ir 4 000 Hz. Tai – itin didelį ausies jautrumą sukeliantis dažnis. „Kai kurie dažniai ausies kanale sustiprėja, įvyksta rezonansas – padidėja jų amplitudė. Ypač sustiprėja būtent 2000–4000 Hz dydžio dažnių garsai“, – aiškina muzikologai Christophas Reuteris iš Vienos universiteto ir Michaelas Oehleris iš Kelno.
Kitais žodžiais tariant, dėl visko kalta ausies forma, rašo msnbc.com.
Ch. Reuteris ir M. Oehleris ištyrė du labai nemalonius ausiai garsus – nagų ir kreidos brėžimo per lentą. Prieš tai pusei savo tyrimo dalyvių mokslininkai pamelavo, kad šie tuoj klausysis šiuolaikinės muzikos. Kita dalyvių pusė žinojo tiesą.
Tokie garsai išprovokavo įvairias fizines reakcijas – odos šiurpą, padidėjusį kraujospūdį ir širdies plakimą bei kitas. Panašios reakcijos dažniausiai įvyksta labai smarkiai išsigandus. Taigi mokslininkai jas išmatavo ir paprašė savo tyrimo dalyvių įvertinti garsus skalėje nuo itin nemalonaus iki labai malonaus.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad abi eksperimento dalyvių grupės šiuos garsus įvertino kaip siaubingai nemalonius. Vis dėlto, grupė, kuriai prieš tai buvo pasakyta, kad bus klausomasi šiuolaikinės muzikos, garsus įvertino šiek tiek palankiau, nei tie, kurie žinojo tiesą.
Toks, nors ir nedidelis vertinimo skirtumas parodo, kad garso vertinimui įtaką daro ir psichologinis nusiteikimas.
Ch. Reuteris and M. Oehleris savo atradimus neseniai pristatė Amerikos akustinės bendruomenės susitikime (angl. Acoustical Society of America) San Diege.
Net skaitant apie nagų brėžimo per lentą garsą darosi nemalonu? Mokslininkai dar 1986 m. įrodė, kad vien galvojant apie tokį garsą galima išprovokuoti efektą, tarsi jį girdint iš tiesų.
