Tačiau neretai užsimenama ne tik apie orų permainas, bet ir grėsmę įvairioms gyvūnų ir augalų rūšims. Dažniausiai pabrėžiama tai, jog gyvūnai paprasčiausiai nesuspės greitai pakeisti savo įpročių ir prisitaikyti prie naujų klimatinių sąlygų, nes klimato kaitos pokyčiai vyksta žymiai sparčiau.
Pingvinai bus išimtis?
Daug diskusijų sulaukusi paukščių rūšis ir jos likimas – imperatoriškieji pingvinai. Mokslininkai buvo susirūpinę, jog šiai rūšiai gresia išnykimas dėl klimato kaitos. Daugelį metų buvo manyta, jog šie paukščiai kasmet grįžta į tą pačią vietą perėti, dėl besikeičiančio klimato jos tampa nebetinkamos ir taip kelia grėsmę pingvinų populiacijai. Tačiau naujai Minesotos universiteto atlikto tyrimo duomenimis, šie pingvinai vis dėlto nėra tokie ištikimi vienai vietai, kaip galėjo pasirodyti.
Per tris metus padarytose satelito nuotraukose matyti, jog pingvinų kolonijos tai atsiranda, tai pradingsta tam tikrose vietovėse. Pasak mokslininkės Michelle LaRue, toks pingvinų pasiskirstymas atskleidžia, kad ši rūšis vis dėlto gali prisitaikyti prie besikeičiančio klimato žymiai geriau nei buvo manyta.
Lietuvoje situacija rimtesnė
Lietuvoje taip pat stebimos paukščių rūšys ir jų prisitaikymo prie klimato kaitos galimybės. Pasak Gamtos tyrimų centro Paukščių ekologijos laboratorijos vadovo ir mokslo darbuotojo Mečislovo Žalakevičiaus, paukščių ekologijos laboratorijoje atliktas tyrimas, nagrinėjantis paukščių rūšių, saugomų Paukščių apsaugai svarbiose teritorijose (PAST), galimą reakciją į klimato kaitą XXI amžiuje. Tikėtina, kad per XXI amžių 1/3 saugomų rūšių iš 72 Lietuvos PAST išnyks.
Ornitologai nustatė, kad visos saugomos šių teritorijų rūšys turėtų išlikti 41 teritorijoje iš 72 egzistuojančių. Keturiose PAST teritorijose turėtų išnykti iki ¼ rūšių, devyniolikoje teritorijų – nuo ¼ iki ¾ rūšių bei aštuoniuose teritorijose tikėtina išnyks visos ten saugomos rūšys. „Taigi, daugiau kaip 60 proc. PAST teritorijų Lietuvoje yra perspektyvios XXI amžiuje, jei klimato kaita vyks šiuo metu prognozuojamais tempais. Todėl manome, kad aplinkosauginiai tikslai, šiuo metu formuluojami klimato stabilumo prielaidomis, turėtų būti keičiami naujomis veiksmų taisyklėmis, pritaikytomis prie besikeičiančių aplinkos sąlygų“, - teigia M. Žalakevičius.
„Klimato šiltėjimui labiausiai neatsparios yra seklių vandenų, pelkių, drėgnų pievų buveinės ir jų fauna. Dėl to mokslininkams ir gamtosaugininkams kelia rūpestį Šiaurės Amerikos „ančių fabriko“, su apie 7 milijonų metiniu populiacijos prieaugliu ir atsakančio už 50-80 proc. ančių resursus kontinente, ateitis. Pusiau sauso regiono 780 000 kv. km. teritorijoje išsibarstę milijonai seklių pelkių ir vandens telkinių yra jautrūs temperatūros ir kritulių pokyčiams“, - tikina M. Žalakevičius.
Pasak mokslininko, pagal Lietuvai sukurtus modelius, panašias buveines besirenkančios paukščių rūšys nukentės labiausiai. Net 27,4 proc. jų pasitrauks iš Lietuvos, palyginus su 4,3 proc. sausų buveinių rūšių.