Klimato kaitos sąlygomis sulėtėjus eglučių augimui, reikėtų susirūpinti, ar po kelerių metų Kalėdų senis turės kur mažiesiems palikti dovanas? Nes plonėjant sniego antklodei, kuri saugodavo eglučių šaknis nuo skandinaviškų žiemų, vis didėja rizika norvegiškoms eglutėms nušalti „kojas“.
Sniegas kaip apsauginė danga saugo dirvožemį nuo minusinės temperatūros. Kadangi eglių, kaip ir kitos augmenijos, šaknys jautresnės pašalimui giliojo ramybės periodo metu, labai svarbu, ar šalčių metu yra sniego danga ir kokio ji storio. Mažėjant sniego sluoksniui dirvožemis užšąla, todėl pavasarį atitirpimas trunka daug ilgiau. „Tai turi įtakos naujajam medžių augimui, o tuo pačiu ir grandininį poveikį visai sveikatai“, - teigia Sirkka Sutinen iš Suomijos Miškų tyrimų instituto.
Ji kartu su savo komanda praleido du sezonus tyrinėdami 47 – erių metų eglių grumstą Rytų Suomijoje. Mokslininkai imitavo plonesnio sniego dangos sluoksnio efektą, leisdami dirvožemiui sušalti ir ne taip greitai atšilti. Atitirpimui nusikėlus net iki vasaros vidurio pumpurai prasiskleidė žymiai vėliau, o spygliai sudygo menkesni ir jų buvo mažiau.
Šitokios sąlygos buvo žymiai ekstremalesnės, nei pasitaiko dabar, tačiau mokslininkų pranešimai jau kurį laiką užsimena, jog sniego kritulių netolimoje ateityje bus vis mažiau. Šiuos nuogąstavimus patvirtina ir tai, kad 2014 metai paskelbti rekordiškai karščiausiais per visą temperatūros registravimo istoriją, o ir Lietuvoje Kalėdos be sniego sutinkamos ne pirmus metus. „Jei klimatas keisis kaip mes ir tikimės, medžiai nebus laimingi“, - sako Sutinen – „O jei tokia žiema pasikartotų keletą metų iš eilės, mes matytume reikšmingą žalą.
Pasak Paal Krokene iš Norvegijos Miškų ir kraštovaizdžio instituto, eglutėms gali grėsti ir didesnė žala nei kojų nušalimas. „Šiltesnė temperatūra – gera žinia eglių kinivarpoms, kurios neužilgo galės gaminti dvi kartas per metus dėl ilgo veisimosi sezono. Tačiau dvigubas dauginimasis gali būti per didelis iššūkis šiems medžiams, ypatingai vasarą, kai jie labiausiai pažeidžiami“, - baiminasi Krokene.
Šiandien galime būti ramūs, kad kalėdinių eglučių užteks visiems namams, tačiau perspektyvoje situacija gali smarkiai pasikeisti. Krokene primena, kad „vabzdžiai naudos iš klimato kaitos sulaukia daug daugiau nei medžiai.“ Tad eglutėms reikės saugotis ne tik šalnų, esant sniego stygiui, bet ir didėjančių vabzdžių būrių. Nereaguojant į klimato kaitą, eglučių stygius per Kalėdas palies visus. Labiausiai dėl to džiaugsis dirbtinių eglučių prekeiviai. Tik labiau pasiturintys žmonės galės įstengti nusipirkti gyvą eglutę, o vargingiesiems teks tenkintis plastikiniais medžiais, kurie naudojami metai iš metų taip pat neprisidės prie klimato kaitos stabdymo. Bet kokios gi Kalėdos be eglutės?
Nepasaint to, kad jau nuo maždaug 1600 metų vokiečiams nusprendus pagonybės simbolį pritaikyti krikščionybei, eglutė įsinešama į kambarį ir puošiama, greičiausiai šį Kalėdinį ritualą galėsime pakoreguoti pagal klimato kaitą. Ir neužilgo nebereikės eglutės priimti vidun, nes bus pakankamai šilta išeiti laukan ir ten pasidžiaugti žalia puošmena.
