Po „tūkstantmečio sausros“ Australijoje ir Mianmarą nusiaubusio pragaištingo ciklono mokslininkai ragina steigti pasaulinį klimato prognozių superkompiuterių centrą.
Rydinge (D. Britanija) veikiančiame Europos vidutinės trukmės oro prognozių centre susirinkę klimato pokyčius nagrinėjantys mokslininkai tokio milijardų dolerių vertės projekto svarbą lygina su Europos branduolinių tyrimų centro (CERN) projektu ir JAV atominės bombos kūrimo („Manheteno projektas“) programa. Jie tikisi šį savo planą pristatyti šią vasarą Japonijoje įvyksiančiame G8 valstybių vadovų susitikime, praneša „New Scientist“.
Klimato modelius kuriantys mokslininkai tvirtina, kad jiems reikia 100 petaflopų pajėgumo kompiuterių centro – 2000 kartų galingesnio, nei gali naudotis šiuo metu. Tokį skaičiavimo centrą esą būtų galima pastatyti suvienijus įvairių pasaulio valstybių finansinius išteklius.
Maždaug 150 žymiausių klimato modelius kuriančių mokslininkų susitikimui Rydinge pirmininkavęs G. Masono universiteto (JAV) profesorius Jagadishas Shukla pareiškė, kad ekspertai mano žinantys, kaip rengti išsamias atskiriems pasaulio regionams skirtas klimato pokyčių prognozes, tačiau tam reikia didelių skaičiavimo pajėgumų.
„New Scientist“ pastebi, kad dabartiniai klimato kaitos modeliai vis dar negali imituoti daugelio svarbių klimato sistemos veiksnių, įskaitant „El Nino“ reiškinį, Europą kamuojančias sausras bei Atlante besiformuojančius uraganus.
Kai kurių Europos vidutinės trukmės oro prognozių centro susitikime dalyvavusių mokslininkų manymu milžiniški skaičiavimo resursai nėra svarbiausia problema. Kur kas svarbiau tai, kad dauguma klimato sistemos veikimo aspektų tebėra menkai suprantami. Kitų manymu klimato modeliai neatliks savo paskirties, jeigu bus ignoruojami su „šiltnamio dujomis“ nesusiję kintamieji. Pavyzdžiui, sausras Šiaurės Afrikoje gali įtakoti planetos Šiaurės pusrutulio atšalimas, kurį savo ruožtu lemia dėl pramonės taršos susidarantys aerozoliai.
