Net jei žmonija šiandien nustotų naudojusi anglį ir naftą, atmosferoje jau esantis anglies dvideginio kiekis geriausiu atveju klimatą keistų dar 1000 metų, atskleidė kompiuterinis modeliavimas.
Didėjančios CO2 emisijos lems nesustabdomus klimato pokyčius mažiausiai iki 3000 metų. Iki to laiko ištirps Vakarų Antarktidos ledo skydas, o jūros lygis pasaulyje gali pakilti mažiausiai 4 metrais, prognozuoja Kanados mokslininkai.
Kanados Klimato modeliavimo ir analizės centro mokslininkų tyrimas remiasi pirmuoju pasaulyje pilnu klimato modelio imitavimu, kuriuo siekta parengti artimiausių 1000 metų klimato prognozę, skelbia „Physorg.com“. Jis remiasi vadinamuoju „geriausio atvejo“ scenarijumi, tai yra, remiantis hipotetine prielaida, kad dėl žmonių veiklos „šiltnamio dujų“ emisijos į atmosferą bus lygios nuliui.
Kanadiečių mokslininkų tyrimų rezultatai sausio 9 dieną paskelbti žurnale „Nature Geosciences“.
„Mes analizavome „o kas, jeigu“ scenarijų, – teigė vienas šio tyrimo autorių, Kalgario universiteto (Kanada) geografijos profesorius Shawnas Marshallas. – Kas būtų, jei išvis nebenaudotume iškastinio kuro ir nebeišmestume CO2 į atmosferą? Kiek laiko prireiktų dabartiniam klimato atšilimo procesui „apgręžti“ ir ar iš pradžių situacija dar labiau nepablogėtų?“
Tyrimo autoriai išnagrinėjo „nulinių emisijų“ scenarijų, kuris truktų nuo 2010 iki 2100 metų. Kompiuterinis modeliavimas atskleidė, kad tokiu atveju šiaurinis Žemės pusrutulis klimato požiūriu atsistatytų greičiau, nei pietinis. Dabartinius pokyčius per 1000 metų įvairiuose Šiaurės pusrutulio regionuose, tarp jų ir Kanadoje, tam tikra prasme pavyktų „apgręžti“. Tačiau tuo pat metu kai kuriose Šiaurės Afrikos dalyse vyktų dykumėjimo procesas, nes žemės paviršiaus temperatūra čia padidėtų iki 30 proc.
Tuo tarpu Antarktidos krantus skalaujantis vandenynas sušiltų iki 5 laipsnių, o dėl to turėtų ištirpti Vakarų Antarktidos ledo skydas.
Pasak mokslininkų, viena iš priežasčių, kodėl šiame klimato modelyje prognozuojamas skirtingas jo atsistatymo poveikis Šiaurės ir Pietų pusrutuliuose, yra lėtas vandens judėjimas iš šiaurinės Atlanto dalies į pietinę. „Pasaulinis vandenynas ir kai kurios Pietų pusrutulio dalys turi žymiai didesnę inerciją, todėl pokyčiai čia vyksta lėčiau, – teigia profesorius S. Marshallas. – Inercija giliosiose ir vidutinio gylio vandenyno srovėse, tekančiose Pietų Atlante, reiškia, kad šie vandenys tik dabar pradeda įšilti dėl praėjusiame amžiuje didėjusių anglies dvideginio emisijų. Kompiuterinis modeliavimas parodė, kad per artimiausią tūkstantį metų šis pietų jūrų atšilimas tęsis, o ne sustos ar pasuks į priešingą pusę.“
Skirtumą tarp šiaurės ir pietų gali lemti ir skirtingas vėjų režimas. Pasak mokslininkų, klimato kaitos modelis liudija, jog vėjai Pietų pusrutulyje turėtų ir toliau stiprėti, o ši tendencija yra ilgalaikė ir nėra požymių, kad ji keistųsi. Taigi, vėjai daugiau šilumos perduos iš atmosferos į pietinę Pasaulinio vandenyno dalį, ir vanduo dar labiau įšils.
Skelbiama, kad Kanados Klimato modeliavimo ir analizės centro mokslininkai dabar ruošiasi išsamiau tirti atmosferos temperatūros poveikį vandenynams. Taip siekiama nustatyti Vakarų Antarktidos ledo dangos tirpimo spartą ir įvertinti, kada šis ledo skydas dėl šiltėjimo gali destabilizuotis ir per kiek laiko galėtų išnykti.
