Iki galo taip ir nesukūrus nematomos medžiagos, Kinijos mokslininkai jau atrado būdą, leidžiantį nematomą apsiaustą padaryti matomą.
Kaip teigiama straipsnyje, išspausdintame naujausiame žurnalo „Optics Express“ numeryje, tam tikros medžiagos leistų pamatyti nematomais tapusius objektus.
„Nematomų medžiagų kūrimas yra svarbi mokslinė sritis, nes tokios medžiagos gali padėti išlikti priešiškoje aplink
oje“, – pasakoja Huanyangas Chenas iš Šanchajaus Jiao Tongo universiteto. Jis ir jo kolegos pasiūlė teorinį antiapsiausto modelį, kuris iš dalies panaikintų nematomo apsiausto poveikį.
Nuo 1933 metų, kai ekranuose pasirodė klasika tapęs „Nematomas žmogaus“, iki šių dienų idėjos apie nematomumą nuolat kaitino filmų kūrėjų kraują. Pastaraisiais metais mokslininkai, naudodami metamedžiagų technologijas, šias fantazijas gerokai priartino prie realybės.
Tokios medžiagos gali pasižymėti nematomumu dėl neįprastos sąveikos su šviesa. Bet kuri medžiaga vienaip ar kitaip sąveikauja su į ją krintančiais spinduliais: juos gali išsklaidyti, atspindėti ar sugerti.
Matome spalvas, nes medžiagos nevienodai sąveikauja su šviesa. Tačiau tam tikros medžiagos sugeba šviesą „užlenkti“ taip, kad ši tiesiog visiškai aplenkia tokia danga padengtą objektą.
2006 metais Djuko universiteto (JAV) mokslininkai parodė, kad objektas, pagamintas iš metamedžiagos, mikrobangų diapazone tampa dalinai nematomas.
Tačiau kol kas mokslininkai nematomumo reiškiniu gali džiaugtis laboratorijoje naudodami tik labai siaurą šviesos bangos ilgių diapazoną. Dar niekam nepavyko tapti nematomam žmogaus akiai. Pasiekti šį tikslą – sudėtingas uždavinys.
Dar vienas keblumas iškyla, kai imame nagrinėti visiškai nematomo apsiausto modelį. Pasirodo, jog toks apsiaustas, nepraleidžiantis nė trupučio šviesos, neleistų jį apsivilkusiam žmogui nieko matyti. Kitaip tariant, nematomas žmogus taptų aklas – regis, apie tai Harry`io Potterio kūrėjai nepagalvojo.
Tačiau H. Chenas ir jo kolegos sugalvojo būdą, kaip iš dalies panaikinti šį nematomo apsiausto reiškinį. Jų sukurto antiapsiausto medžiagos optinės savybės tiksliai atitiktų apsiausto optines savybes (kitaip tariant, antiapsiaustas būtų pagamintas iš medžiagos, pasižyminčios neigiamu lūžio rodikliu, o apsiaustas iš medžiagos, pasižyminčios teigiamu).
Kai nematomas apsiaustas „užlenktų“ į stebėtoją krentančią šviesą, bet kuri apsiausto vieta, susilietusi su antiapsiaustu, taptų matoma. Tai leistų nematomajam stebėtojui labai paprastai išvysti tai, kas vyksta aplink: užtektų dalį antiapsiausto suliesti su bet kuria apsiausto vieta.
„Su antiapsiaustu Harry`s Potteris galėtų drąsiai žvalgytis aplink“, – juokauja mokslininkas.
