Pasaulio sveikatos organizacija pranešė tirianti Australijos virusologo iškeltą versiją, kad kiaulių gripo viruso A (H1N1) protrūkį galėjo sukelti „žmogaus klaida“, praneša „Inquirer.net“.
Daugiau nei 40 metų virusus tyrinėjantis australų mokslininkas Adrianas Gibbsas, dalyvavęs tyrimuose, kurių rezultatai leido farmacijos kompanijai „Roche Holding AG“ sukurti priešvirusinį vaistą „Tamiflu“, pranešė paskelbęs pranešimą, kuriame keliama prielaida, jog naujasis gripo štamas galėjo atsitiktinai susidaryti mėginiuose, kuriuos mokslininkai naudoja virusams auginti, o farmacininkai – vakcinoms kurti.
„Pats paprasčiausias paaiškinimas galėtų būti toks – virusas paprasčiausiai ištrūko iš laboratorijos, – sakė A. Gibbsas, duodamas interviu „Bloomberg Television“ TV kanalui. – Tačiau yra ir daugelis kitų“.
Pasak mokslininko, prasidėjus kiaulių gripo protrūkiui jis peržiūrėjo viešas virusų duomenų bazes ir ėmėsi lyginti A(H1N1) genus. Paaiškėjo (ir tai patvirtino kiti nepriklausomi ekspertai), jog 6 iš 8 šio viruso genų yra „kilę“ iš Šiaurės Amerikos, o du likusieji – iš Eurazijos.
Pasak mokslininko, tam, kad A(H1N1) virusas būtų galėjęs sukaupti tiek genetinių skirtumų, jis turėjo cirkuliuoti gamtoje bent kelerius metus, tačiau virusologai iki pat šių metų balandžio natūraliose sąlygose jo nebuvo užfiksavę. Kadangi šame viruse mutacijų skaičius yra 3 - 4 kartus didesnis, nei jam artimiausiuose štamuose, A. Gibbsas mano, kad jis dėl personalo neapsižiūrėjimo evoliucionavo dirbtinėmis sąlygomis laboratorijoje.
Pasaulio sveikatos organizacijos Sveikatos ir aplinkos saugos skyriaus vadovo pavaduotojas Keiji Fukuda patvirtino gavęs A. Gibbso pranešimą, kuris šiuo metu yra nagrinėjamas.
Anot jo, A(H1N1) viruso sukeltos ligos protrūkis „galėjo būti klaida“, įvykusi vakcinos gamybos laboratorijoje, arba virusas, prieš pasiekdamas žmones, galėjo „peršokti“ nuo kiaulių prie kitų žinduolių ar paukščių.
