Mokslininkai nustatė, kad keistos pailgos formos nykštukinė planeta Haumėja ir jos palydovai aptraukti kristaliniu ledu.
To priežastis, anot jų, gali būti radioaktyvumas ir gravitacija, rašo SPACE.com.
Haumėja, pavadinta Havajų gimdymo deivės vardu, skrieja aplink Saulę už Neptūno orbitos. Aplink ją sukasi du palydovai – Hi'iaka ir Namaka, pavadinti deivės dukterų vardais.
Haumėja yra keista nykštukinė planeta, savo forma primenanti amerikietiško futbolo kamuolį. Jos ilgis – maždaug 2 tūkst. kilometrų. Ji aplink savo ašį apsisuka greičiau nei per 4 valandas. Tai vienas didžiausių sukimosi greičių visoje Saulės sistemoje, o dėl to, kaip manoma, ji ir yra tokia keista.
Tačiau dabar tarptautinė mokslininkų komanda aptiko, kad 75 proc. Haumėjos paviršiaus padengta skaidriu kristaliniu vandens ledu.
„Tokio skaidraus ledo visi turime savo šaldikliuose. Vandens molekulės išsidėsčiusios tinkleliu“, – aiškino Europos kosmoso astronomijos centro Madride astronomas Benoit Carry.
Be to, Čilėje esančiu Europos Pietinės observatorijos Labai dideliu teleskopu atlikti stebėjimai parodė, kad 100 proc. nykštukinės planetos 400 kilometrų dydžio palydovo Hi'iaka taip pat padengta kristališku ledu. Taip pat gali būti ir su kitu Haumėjos palydovu, 200 kilometrų pločio Namaka, nors mokslininkams dar nepavyko atlikti pakankamai stebėjimų, kad tai patvirtintų.
Mokslininkai tikėjosi, kad Haumėja bus padengta ne kristaliniu, o amorfiniu ledu, kuriame vandens molekulės išsidėsčiusios netvarkingai. Nors nykštukinė planeta gauna maždaug 2 tūkst. kartų mažiaus Saulės šviesos nei Žemė, buvo manoma, kad ją vis tiek pasiekia pakankamai šviesoje esančios ultravioletinės radiacijos, kad ji per milijonus metų sunaikintų bet kokias permatomo ledo struktūras planetoje.
„Kadangi Saulės radiacija nuolat naikina kristališką ledo struktūrą paviršiuje, reikia energijos šaltinio, kuris ją palaikytų“, – teigia B. Carry.
Ši energija greičiausiai sklinda iš Haumėjos viduje esančių radioaktyvių elementų, tokių kaip kalis-40, toris-232 ir uranas-238, bei šilumos, kurią sukuria traukos jėgos, kuriomis Haumėja ir jos palydovai veikia vieni kitus, teigia tyrėjai.
Šie atradimai mokslininkams suteikia daugiau informacijos apie jėgas, formuojančius paslaptingus Koiperio juostos objektus, esančius už Neptūno orbitos.
„Mes žinote tik apie maždaug 2 tūkstančius tų objektų. Mūsų atradimai pateikia paaiškinimą, kodėl ten yra kristalinis ledas, o tai suteikia daugiau žinių apie evoliucijos procesus“, – teigia B. Carry.
Paslaptinga tamsi raudona Haumėjos paviršiaus dėmė, kontrastuojanti su likusia balta nykštukinės planetos dalimi, iš tiesų gali būti „didesnis kristalinio ledo šaltinis“, teigia astronomas Pedro Lacerda iš Karalienės universiteto Belfaste, nedalyvavęs šiame tyrime. Jis taip pat pažymėjo, kad ši dėmė galėjo atsirasti ir dėl kokio nors apšvitinto mineralo ar organinės medžiagos.
