Švietimo ir mokslo ministerija pranešė parengusi naują mokslinių tyrimų finansavimo tvarką ir pateikusi ją svarstyti šalies akademinei bendruomenei.
Naujosios mokslo finansavimo tvarkos tikslas – užtikrinti stabilų finansavimą valstybei svarbioms mokslinių tyrimų programoms, efektyvų lėšų panaudojimą ir aiškią mokslo bei studijų institucijų atskaitomybę visuomenei už investicijas į mokslinius tyrimus ir pasiektus rezultatus, teigiama ministerijos pranešime.
Finansavimo tvarkos projektas pristatytas valstybiniams mokslinių tyrimų institutams ir universitetams. Akademinė bendruomenė kviečiama iki spalio 10 d. teikti pastabas dėl siūlomų pakeitimų.
„Nauja tvarka mažiausiai trejiems metams garantuos stabilų ilgalaikių mokslinių tyrimų programų finansavimą, – pranešime cituojama švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. – Tam pagrindą sudarys įvedamas naujas mokslinių tyrimų finansavimo principas pagal norminius mokslininkų etatus, kuriam atiteks pusė visų moksliniams tyrimams skiriamų valstybės lėšų. Ilgalaikės programos mažiausiai trejus metus gaus suplanuotas lėšas, nepriklausomai nuo galimų mokslo biudžetinio finansavimo pokyčių“.
Pasak viceministrės, nauja finansavimo tvarka ne tik užtikrins stabilumą, bet ir skatins siekti aukštos mokslo veiklos kokybės – valstybės skiriamų lėšų dydis priklausys nuo pasiektų rezultatų. Kiekvienos mokslo ir studijų institucijos nuveikti darbai bus vertinami kas treji metai. Mokslinių tyrimų institutai ir universitetai, pasiekę geresnių rezultatų, gaus daugiau lėšų kitam trejų metų etapui.
Kita mokslinių tyrimų finansavimo naujovė – lėšų atskyrimas pagal šešias sritis: humanitarinius, socialinius, fizinius, biomedicinos ir technologijų mokslus bei meno veiklą. Tai leis atsižvelgti į atskirų sričių specifiką, vertinant mokslo veiklą ir nustatant, kurią lėšų dalį skirti už straipsnius, monografijas, patentus, o kurią – už taikomuosius mokslinius tyrimus. Iki šiol finansavimas visiems mokslams buvo dalijamas į dvi dalis – 30 proc. humanitariniams ir socialiniams mokslams bei menams ir 70 proc. fiziniams, biomedicinos ir technologijų mokslams.
Dar viena naujovė – numatoma keisti finansavimo proporcijas fundamentiniams ir taikomiesiems moksliniams tyrimams. Pastariems būtų skiriama didesnė negu iki šiol lėšų dalis. Pavyzdžiui, technologiniuose moksluose daugiau kaip pusę lėšų siūloma skirti už taikomąją veiklą ir dalyvavimą tarptautiniuose projektuose. Tam įvedama papildoma priemonė, skatinanti mokslininkus bendradarbiauti su verslu ir valstybės institucijomis. Greta finansavimo už jau pasiektus bendradarbiavimo su ūkio subjektais rezultatus, mokslo ir studijų institucijos taip pat galės gauti finansavimą už naujas pagal ūkio užsakymus pateiktas konkursines paraiškas.
Detaliau su numatomais mokslo finansavimo sistemos pokyčiais galima susipažinti intenete, sakoma pranešime.
