Manoma, kad Mėnulis prieš 4,5 mlrd. metų susidarė iš medžiagos, atskilusios per didžiulį neseniai susiformavusius Žemės ir Marso dydžio dangaus kūno susidūrimą.
Jei vis dėlto Mėnulis nebūtų susiformavęs, gyvybė Žemėje būtų migruojanti ir gyventų trumpesniais dienos-nakties ciklais, jei iš viso egzistuotų, teigia lifeslittlemysteries.com.
Didžiulės potvynių ir atoslūgių bangos, kurias sukėlė tuomet daug arčiau Žemės skriejęs Mėnulis, iš vandenynų į sausumą išplovė chemines gyvybės sudedamąsias dalis ir padėjo užvirti „pirmapradę sriubą“, teigia Meino universiteto fizikos profesorius Neilas Cominsas.
Mėnulio trauka padėjo sumažinti Žemės sukimosi greitį nuo pirminės 6 val. iki dabartinės 24 val. valandų paros bei stabilizavo mūsų planetos pasvirimo ašį ir taip nulėmė planetos metų laikus.
Taigi Žemėje be Mėnulio galėjusios egzistuoti gyvybės formos gyventų kitaip dėl trumpesnių dienų ir naktų. Be to, šiems gyviams greičiausiai būtų tekę dažniau migruoti, kad prisitaikytų prie didelių klimato svyravimų, aiškino N. Cominsas.
Mėnulio nebuvimas gyvenimą būtų pakeitęs ir kitais būdais: nėra Mėnulio, taigi nėra ir kosmoso lenktynių, o tai greičiausiai reikštų, kad nebūtų ir „Tempur-Pedic“ čiužinių bei sausai užšaldytų ledų.
