Japonų mokslininkai atrado, kad 775-aisiais mūsų eros metais Žemė patyrė milžinišką radiacinį smūgį, kurio pėdsakai aptikti labai senų kedrų rievėse.
Nagojos universiteto (Japonija) mokslininkų grupė, vadovaujama fiziko Fusa Miyake, ištyrusi dviejų kedrų, augusių prieš daugiau nei 1300 metų, kamienų rieves, nustatė, kad 774 mūsų eros metų pabaigoje – 775 metų pradžioje šiaurinis Žemės pusrutulis buvo veikiamas itin galingo radiacijos šaltinio, kurio kilmė nežinoma ir nesuprantama. Supernovos sprogimo ir galingo Saulės žybsnio prielaidos atmestos: japonų mokslininkų teigimu, radiacinio smūgio būta tokio galingo, kad šiomis priežastimis jo neįmanoma paaiškinti.
F. Miyake ir jo kolegų tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Nature“. Nagojos universiteto mokslininkai senųjų kedrų kamienų rievėse matavo radioaktyvaus anglies izotopo 14C, kuris į augalus patenka iš atmosferos, kiekį. Abiejų medžių kamienuose 774 - 775 metų rievėse jie aptiko 20 proc. didesnę nei paprastai šio anglies izotopo koncentraciją. Nors iš pirmo žvilgsnio toks jo kiekio padidėjimas neatrodo labai įspūdingas, tačiau iš tikrųjų tai reiškia, kad Žemės atmosferoje maždaug vienerius metus radiacinis fonas buvo beveik 20 kartų didesnis, nei paprastai.
Japonų mokslininkų manymu, 775 metais Žemės atmosferoje įvyko kažkoks labai galingas energetinis įvykis, tačiau jo kilmė kol kas neaiški.
Manoma, jog tokio galingo radiacinio smūgio priežastys gali būti dvi. Izotopas 14C gali susidaryti dėl galingo išorinio fotonų spinduliavimo, kurie, susidurdami su azoto atomų branduoliais, išmuša iš jų neutronus ir paverčia juos anglies izotopais. Tokio spinduliavimo šaltinis gali būti arba žvaigždės sprogimas, arba itin galingas Saulės žybsnis. Tačiau tuo atveju, jei radiacinį smūgį sukėlė iš supernovos sklindantys gama spinduliai, kaip, pavyzdžiui, buvo atsitikę 1006 ir 1054 metais, jie būtų sukėlę stiprų Žemės atmosferos švytėjimą, kurio šio įvykio amžininkai ir kronikininkai nebūtų galėję nepastebėti. Taigi, galingo supernovos sprogimo prielaidą tyrėjai atmeta.
Antroji priežastis – galingas superžybsnis Saulėje – taip pat labai abejotina, sakoma pranešime. Šiuo atveju didelės energijos protonų srautas visame Šiaurės pusrutulyje būtų sukėlęs nepaprastai ryškias šiaurės pašvaistes. Šio reiškinio taip pat nebuvo įmanoma nepastebėti. Be to, pasak mokslininkų, toks įvykis būtų sunaikinęs apsauginį ozono sluoksnį, o tai savo ruožtu būtų pražūtingai atsiliepę gyvybei Žemėje. Tačiau aštuntojo mūsų eros šimtmečio įvykiai gana išsamiai užfiksuoti įvairių tautų metraščiuose, ir jei iš tikrųjų būtų įvykęs toks pasaulinio masto gamtos reiškinys, istorinėse senovės Japonijos, Kinijos ir kitų šalių kronikose jis būtų atspindėtas, teigia mokslininkai. Taigi, kol kas mįslingo radiacinio smūgio 775 metais priežastys laukia išsamesnių tyrimų, sakoma pranešime.
