Pasak Jungtinės Karalystės istoriko Arnoldo Toynbee, „istorija tėra vienas prakeiktas įvykis einantis po kito“. Tačiau Konektikuto universiteto mokslininkas Peteris Turchinas pabandė atidžiau pažvelgti, ar iš tiesų istoriniai įvykiai yra nieko nereiškiantys atsitiktinumai.
Anot naujo tyrimo, skelbiamo žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“, istorija iki tam tikro lygio gali būti laikoma deterministine. Kompiuterinė simuliacija atskleidžia, jog kariniai veiksmai galėjo būti viena pagrindinių veiksnių, paskatinusių kurtis civilizacijoms, imperijoms ir religijoms.
Istorikams tokios prielaidos ir simuliacijos gali pasirodyti labai įtartinos, kadangi istorijoje vyksta per daug sudėtingų sudėtinių įvykių, dalis kurių – vienkartiniai. Tačiau P. Turchinas mano kitaip. Metodu, pavadintu „klėjodinamika“ (pagal senovės Graikijos poezijos ir istorijos mūzą Klėjo), jis nori išnarplioti praeities įvykius, lygindamas hipotezes su gaunamais duomenimis iš kompiuterinių simuliacijų.
Savo paskutiniam tyrimui, P. Turchinas suvienijo jėgas su kultūrinės evoliucijos dėstytoju Thomu Currie. Jie pasinaudojo kompiuterine simuliacija, siekdami sumodeliuoti didžiausias civilizacijas, gyvavusias tarp 1500 metų. pr. m.e. ir 1500-ųjų metų.
Šis modeliavimas naudojo Afrikos ir Eurazijos žemėlapius, kurie buvo suskirstyti į nedidelius kvadratėlius, atitinkančius 100 kilometrų atstumą. Kiekvienas iš kvadratėlių atitinka savo realų landšaftą, aukštį virš jūros lygio, tinkamumą agrokultūros formavimuisi (kas galėjo būti pagrindine civilizacijų iškilimo priežastimi). Teritorijų sienos buvo apstatytos karinėmis technologijomis – pradedant nuo raitelių. Įvairioms civilizacijoms kovojant, šios technologijos plito.
„Neįtikėtina, tačiau palyginus modeliavimo rezultatus su realiais praeities duomenimis, mūsų modelis 65 procentu tikslumu numatė imperijų iškilimus, – teigė T. Currie. – Tačiau panaikinus karinės technologijos veiksnį, modelio tikslumas krito iki 16 procentų. Panašu, jog karai buvo stipri civilizacijų varomoji jėga.“
Kiti tyrėjai, pavyzdžiui, Jaredas Diamondas ir James Robinsonas, mano, jog pagrindinė civilizacijų varomoji jėga buvo agrokultūra ir socialinės institucijos. Tačiau P. Turchinas ir T. Currie, nors neneigia, jog šie veiksniai prisidėjo, – teigia, jog pagrindinė priežastis buvo kariniai veiksmai.
Kalifornijos universiteto kultūrinės evoliucijos garbės profesorius Peteris Richersonas apie klėjodinamiką teigė „Tai dar naujas būdas, todėl gauta hipotezė gali būti neteisinga, arba bent jau nepilna. Pavyzdžiui, kompiuterinis modelis nesugebėjo numatyti Centrinėje Azijoje iškilusių imperijų.“
T. Currie sutinka: „Gauti rezultatai visai neblogai atitinka realybę, kadangi mes žvelgėme tik į bendrą vaizdą. Mes žinome, jog praleidome daug smulkių, sudėtingų įvykių, – sakė jis. – Tačiau tokie modeliai turi neblogą potencialą. Pasaulio istorijoje dar yra nemažai nežinomybių. Joms užsipildant istorikų, archeologų ir socialinių mokslų ekspertų atradimais, mūsų modelis turėtų tobulėti.“
Tomas Asminavičius
