Jau senokai mokslininkai žinojo, kai šikšnosparnis vampyras renkasi, kur savo aštriais dantimis praskrosti gyvūno odą, jų nosis padeda rasti geriausią vietą – veną, tačiau iki galo šio paieškos mechanizmo veikimo principas nebuvo aiškus.
Mokslininkai iš Karakaso ir Kalifornijos universitetų, tirdami laukinius pietų Afrikos šikšnosparnius vampyrus, atrado mechanizmą, kuris padeda jiems tiksliai nustatyti skaniausias aukos vietas. Atradimas pavadintas TRPV1 – tai jautri šilumai molekulė, dengianti kiekvieną šikšnosparnio nosies nervo viršūnėlę.
Atradimas, aprašytas straipsnyje „Nature“ žurnale, rodo, kaip maži pakitimai organizmo genome veda prie labai naudingų adaptacijų, šiuo atveju šikšnosparniai gali aptikti aukos skleidžiamą šilumą ir nustatyti efektyviausias vietas.
Taip pat šis atradimas suteikia galimybę geriau suprasti tam tikrus procesus, vykstančius žmogaus organizme. Panaši į atrastąją molekulė yra žmonių liežuviuose, odoje ir akyse, jomis mes patiriame karščio jausmą ar galime mėgautis aštriais patiekalais.
Taip pat ši molekulės atsakinga už skausmo, atsiradusio dėl karščio, nudegimo, atsiradimą ar superjautrumą karščiui. Jos gelbsti mus įspėdamos apie karšti, tačiau gali tapti labai nenaudingomis, kuomet jų veikimas sutrinka ar tampa chroniškos ligos priežastimi. Keletą farmacijos ir biotechnologijų kompanijų stengiasi išrasti medikamentą, kuris veiktų šias molekules, tokiu būdu žmogaus organizme būtų įmanoma nuslopinti šių molekulių jautrumą ir padėti sunkiems ligoniams, kuries įprastos nuskausminimo priemonės jau nebeveikia.
