Tereikia nepagailėti šlamančiųjų ir nepatingėti nuskristi milijoną ar kitą kilometrų gilyn į juodą visatos gelmę, kuria skrieja sau niekam nereikalingi gėrybių luitai, asteroidais vadinami.
Asteroidų kasyba kol kas tebelieka ne pačios artimiausios ateities perspektyva. Vis dėlto pradėti asteroidų žvalgybos niekas nedraudžia. O kad būtų paprasčiau, siūlome pasidairyti po „Asterank 3D“ – pirmąjį vizualinį vadovą po Saulės sistemos vertingiausius užkampius.
Programinės įrangos inžinierius Janas Vebsteris (Ian Webster) sukūrė „Asterank 3D“, norėdamas vizualizuoti informacinio masyvo „Asterank“ duomenis apie 580 tūkst. Saulės sistemoje skriejančių asteroidų ekonomines perspektyvas ir astronomines charakteristikas.
Informacija apie asteroidus surinko NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos (Jet Propulsion Laboratory, JPL) projektas „Small Body Database“. Duomenų masyve sutelkta informacija apie kiekvieno asteroido bendrą vertę ir pasiekiamumą iš Žemės. Į savo vizualinį modelį J. Vebsteris įkalkuliavo ir apytikslį finansinį įvertinimą – kiek kainuotų į tokį asteroidą nukeliauti, jį eksploatuoti, o gėrybes pargabenti Žemėn.
Nors „Asterank 3D“ surinkta naujausia informacija apie egzo išteklius, derėtų nepamiršti vieno rimto „bet“.
„Mokslininkai apie asteroidų sudėtį kol kas žino šokiruojamai mažai, - skyrelyje apie vadovą atkreipia dėmesį J. Vebsteris. – Informacijos stygius labai gerai paaiškina, kodėl bendrovė „Planetary Resources“ prieš prisiliesdama prie bet kurio iš šių dangaus akmenų planuoja ne vienerius metus ar net dešimtmečius paaukoti investicijoms į LEO teleskopus ir skrydžius palei asteroidų paviršių, su tikslu surinkti kaip įmanoma daugiau duomenų.“
„Asterank 3D“ rasite spustelėję šią nuorodą.
