Jei kam nors kada nors tektų savo akimis išvysti vieną paslaptingiausių Visatos objektų – juodąją skylę, tokį stebėtoją priblokštų ne tik reginio neįprastumas, bet ir keletas „specialių vaizdo efektų“, kuriuos sukelia kolosali juodosios skylės gravitacija.
Pražūtingasis Visatos objektas generuoja tokio galingumo gravitacinį lauką, jog iškreipiama jį supanti erdvė ir, žinoma, ta erdve sklindanti šviesa. Štai čia ir prasideda neįprastos vaizdinės deformacijos.
Kiekvienos žvaigždės, esančios regėjimo lauke aplink juodąją skylę, vaizdas pirmiausiai sudvigubėtų: ta pati žvaigždė būtų matoma priešingose juodosios skylės pusėse. Be to, aplink juodąją skylę susitelkia viso regimojo dangaus vaizdas, nors suvokti tai ir sudėtinga. Tokia vaizdo deformacija įvyksta dėl to, kad bet kuria kryptimi sklindanti šviesa „išsilenkia“ už juodosios skylės ir grįžta į regėjimo lauką.
Dangaus skliautas aplink išdidintą hipotetinę juodąją skylę buvo nufotografuotas 2MASS infraraudonųjų spindulių teleskopu.
Manoma, kad juodosios skylės yra tankiausia materijos forma. Be to, yra netiesioginių įrodymų, jog jos dažniausiai egzistuoja kadaise dvinarėmis buvusiose žvaigždžių sistemose, taip pat sferinių spiečių, galaktikų bei kvazarų centruose.
„Tokį vaizdą jūs pamatytumėte, jei kristumėte tiesiai į juodąją skylę, – teigia Paryžiaus Astrofizikos instituto astronomas Alenas Riazuelo (Alain Riazuelo). – Tai – kompiuterio sumodeliuotas vaizdas. Jis leidžia pamatyti, kaip keistai atrodytų dangaus objektų išsidėstymas.“
Šioje fotografijoje juodosios skylės vaizdas, be abejonės, yra išdidintas. Tačiau nuotraukoje užfiksuotas realus Visatos regionas, plytintis Didžiojo Magelano debesies centre. Aukščiau juodosios skylės matyti pietinis Paukščių Tako pakraštys. Žiūrint iš kairės į dešinę, turėtumėte pamatyti Lietuvos danguje nematomus objektus: Kentauro Alfą bei Betą, Pietų Kryžiaus žvaigždyną ir didžiulį Argonautų Laivo žvaigždyną, kuris dabar padalintas į keletą smulkesnių žvaigždynų (Laivo Kilio, Burių, Kompaso ir Laivagalio).
Aplink juodąją skylę susiformuoja po du tos pačios žvaigždės ar kito dangaus objekto atvaizdus: blyškiai melsvais apskritimais apibrėžti veidrodiniai Mažojo Magelano debesies atvaizdai. Rausvais apskritimais apibrėžti dvigubi Kentauro Alfos ir Betos atvaizdai. Baltuose apskritimuose – Kanopo atvaizdai. Rusvame apskritime – net trečias stambiausios šioje nuotraukoje žvaigždės Sirijaus atvaizdas (du stambūs pirmi šios žvaigždės atvaizdai apjungti žaliu apskritimu). Alain Riazuelo iliustr.
Nuotraukos dešinėje – ryškiausia šiaurinio dangaus žvaigždė Sirijus, esanti Didžiojo Šuns žvaigždyne. Kita ryški žvaigždė, netoli Sirijaus, yra Kanopas. Ryškiausia žvaigždė apatinėje fotografijos dalyje – Eridano žvaigždyne esantis Achernaras.
Originalus Didžiojo Magelano debesies vaizdas, kurio pagrindu buvo nuotraukos su juodąja skyle. Žaliai apibrėžta sritis – hipotetinės juodosios skylės buvimo vieta, kurios vaizdas ir buvo išdidintas. Alain Riazuelo iliustr.
Saulius Žukauskas
