Į šį klausimą atsakyti pabandė bendrovės ESRI, kuriančios geografinių informacinių sistemų programinę įrangą, ekspertas Witoldas Fraczekas. Pasitelkęs ESRI programinį paketą „ArcGIS“, jis sukūrė virtualų išcentrinės jėgos neveikiamos Žemės modelį, pranešė „Popsci.com“.
Dėl Žemės sukimosi (ties pusiauju jo greitis siekia 1 667 kilometrus per valandą) Pasaulinio vandenyno masė pasiskirsto ties ekvatoriumi sudarydama akiai nematomą elipsoido formos planetos paviršiaus „gūbrį“ ir suteikdama vandenynams mums įprastą formą, teigiama pranešime.
W. Fraczekas sumodeliavo laipsniškus Žemės geografijos pokyčius, kurie prasidėtų pradėjus lėtėti planetos sukimosi greičiui ir jai visiškai nustojus suktis.
Paaiškėjo, kad Žemei nustojus suktis vandenynai atsitrauktų abiejų ašigalių kryptimis ir paskandintų viską į šiaurę nuo Čikagos bei į pietus nuo Buenos Airių. Tokiu atveju šiauriniame ir pietiniame pusrutuliuose susidarytų du milžiniški vandenynai, tarp kurių palei pusiaują įsiterptų vienas megažemynas su sausais slėniais, kurie anksčiau buvo Atlanto bei Ramiojo vandenyno dugne. Nesisukanti Žemė taptų taisyklinga sfera, kurioje būtų iškilusios kalnų grandinės, sakoma pranešime.
