Profesorė pastebi, kad šiais laikais aukštojo išsilavinimo rinka yra globali, todėl ir kriterijai norint įvertinti studijų kokybę visoms aukštosioms mokykloms panašūs. Tikrai natūralu, kad studentai apsvarsto įvairias galimybes bei nori, kuo geresnės ateities.
,,Visgi, aukštojo išsilavinimo siekti užsienyje patarčiau tik tuo atveju, jei gaunama vieta prestižiniame universitete. Studijos turi suteikti ne vien diplomą, bet ir ateities perspektyvas, todėl jas renkantis skubėti neverta. Motyvą studijuoti užsienyje matau vieną – išvažiuoti ir grįžti pasidalinti savo įgytomis žiniomis. Juk viską mesti labai lengva. Tik išvažiavę daugelis supranta, koks svarbus yra nacionalinis identitetas. Dėl jo ir siūlyčiau būti atkakliems ir išdrįsti kurti Lietuvai,“ – sako profesorė Edita Gimžauskienė.
Ką pirmiausia reikia suvokti svajojant apie sėkmingą karjerą?
KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto dekanė pastebi, kad šiais laikais ateitį kuria ne universitetai, o patys žmonės. Aukštosios mokyklos dabar labiausiai vertina ne tiek atėjusių studentų žinių bagažą, kiek jų laisvumą, kūrybiškumą, gebėjimą rizikuoti, prisiimti atsakomybę bei atkaklumą siekiant tikslų. Vidinė motyvacija yra esminis sėkmės garantas.
,,Darbdaviai šiandien skleidžia žinutę – mes galime visko išmokyti patys, svarbiausia duokite mums žmonių, kurie yra kūrybiški, geba dirbti multidisciplininėse bei tarptautinėse komandose, suvokia verslo procesus (finansus, apskaitą, rinkodarą, vadybą, žmogiškųjų išteklių valdymą ir kt.), yra užsivedę, motyvuoti, atkaklūs bei nebijo suklysti ir moka iš savo klaidų pasimokyti. Todėl dauguma universitetų, ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje kelia sau didžiulį iššūkį ir ieško būdų, kaip perorientuoti savo programas, kad šie tarpdisciplininiai dalykai būtų išugdomi aukštojoje mokykloje.
Šių savybių stygius ypatingai pasireiškia studijų pradžioje, kuomet svarbu pirmakursius ,,perlaužti‘‘ po mokyklos. Bendrojo lavinimo įstaigose svarbiausia užduotis ir koncentracija skiriama žinių prikaupimui, brandos egzaminų išlaikymui, tačiau žinių prisikimšimas neveda į išsilavinimą, į asmenybės tobulėjimą,“ – sako profesorė.
Nepasiklysti tarp tuščių pažadų
Pasidomėjus kaip reikia atskirti universitetus ir studijų programas, kurios padės įgyti šias darbdavių vertinamas kvalifikacijas pašnekovė pastebi, kad geriausi indikatoriai yra raktiniai žodžiai – ,,kūrybiškumas‘‘, ,,antreprenerystė‘‘, ,,darbas komandoje“. Visgi, vien žodžių neužtenka – juos radus, svarbiausia įsitikinti ar tai yra įgyvendinta realiai ir ar tokios programos bei institucijos yra tinkamai akredituotos.
„Pasitaiko realių pavyzdžių, kai aukštosios mokyklos savo internetiniuose tinklapiuose turi gražius aprašymus, skelbia apie inovacijas, antreprenerystę, glaudų bendradarbiavimą su verslu, bet dažnu atveju realybė su tuo išvis nėra susijusi. Nepasikliaukite vien gražiais žodžiais ir pasidomėkite tokių faktų pagrįstumu. Išsiaiškinkite ar universitetas turi profesorių, kurie tikrai tyrinėja inovacijas, ar aukštoji mokykla yra išugdžiusi nors vieną startuolį, ar vykdo bendrus projektus su verslu.“
Pašnekovės teigimu, yra vienas išorinis indikatorius, kuris lengvai atskleidžia tiesą – universiteto internetiniame puslapyje esanti skiltis apie atliekamus tyrimus (angl. Research). Ten patalpinta ir lengvai prieinama visa informacija apie vystomus ir jau įgyvendintus projektus. Taip pat, verta patikrinti dėstytojų sąrašą, jų publikacijas.
,,Ypatingai socialiniuose moksluose ir vadyboje pastebiu tendenciją ir susiformavusį požiūrį, kad jei perskaitei pusantro skyriaus vadybos vadovėlio – jau lyg ir galėtum eiti dėstyti. Tik iš pirmo žvilgsnio vadybos mokslas atrodo nesudėtingas. Tikri, vertingi dėstytojai yra būtent tie, kurie šioje srityje atlieka tyrimus ir jų rezultatuose prieina savas išvadas, pastebi tendencijas. Tik tokiu būdu į programas įnešamos pačios naujausios žinios,“ – teigia profesorė Edita Gimžauskienė.
Trys kriterijai renkantis
Profesorė įvardina tris universiteto kokybę atskleidžiančius vertinimo kriterijus – profesorių moksliškumas, bendradarbiavimas su verslo ir pramonės atstovais bei tarptautiškumas. „Nesvarbu kur renkatės studijas, pasidomėkite: ar dėstytojai atlieka mokslinius tyrimus apie dėstomą dalyką, ar atvyksta kviestiniai lektoriai iš verslo ir pramonės sektoriaus. Taip pat, ar galėsite išvykti pagal „Erasmus+“ mainų programą, ir kokios yra galimybės gauti dvigubą diplomą. Pašnekovė pastebi, kad būtent tarptautiškumas sunkiai skinasi kelią Lietuvoje. Daugelis dėstytojų bijo išvykti stažuotis į užsienį, o tarptautiniu dėstytoju tampama tik praleidus pusmetį dirbant ir stažuojantis svetur. Universiteto tarptautiškumą taip pat parodo atvykusių studentų integracija, bendruomenės neskirstymas į tarptautinius ir vietinius.
Daugelis užsienyje nori studijuoti verslą – pasauliniu mastu verslo mokyklos traktuojamos kaip turtingos institucijos, už kurių studijas mokami labai dideli pinigai. Jų studijų kokybės vertinimo sistema įvardinama kaip „triguba karūna“. Toks vertinimas sudaromas iš trijų akreditacijų – amerikietiškosios AACSB (angl. Association to Advance Collegiate Schools of Business), europietiškosios EQUIS (angl. European Quality Improvement System) ir AMBA (angl. Association of Master of Business Administration), kuri skirta magistrantūros programoms įvertinti. Tik aukštajai mokyklai esant bent viename iš šių trijų sąrašų galima būti tikram dėl studijų kokybės ir garantijos, kad tokios aukštosios mokyklos diplomas taps išskirtinumu ieškant darbo,“ – pasakoja KTU Ekonomikos ir verslo dekanė.
Vertinti studijų programą – ne universitetą
Anksčiau tarptautiniuose reitinguose universitetai būdavo vertinami bendrai – sudedant visus rodiklius ir rezultatuose išskiriant universiteto vardą bei prestižą. Ilgainiui išryškėjo tokio reitingavimo trūkumai – nors siūlomos įvairios studijų programos, tik kai kurios išsiskiria savo stiprumu ir pritraukia geriausius specialistus bei studentus. Dabar vis dažniau reitinguose akcentuojamos konkrečios studijų kryptys bei programos, dėl to žinant ko nori galima lengvai surasti aukštąją mokyklą, kurioje specialistai paruošiami stipriausiai. Dėl šių priežasčių produktas, kurį renkasi abiturientas, yra studijų programa, o ne aukštoji mokykla.
