„Koks keistas prasimanymas – rengtis!“, – veikiausiai pamanytų eilinis sutiktas asmuo prieš keliolika tūkstančių metų. Tiesa, nustatyti, kuomet tiksliai žmonės nusprendė apgaubti savo kūnus drabužiais – sudėtinga.
Kadangi ankstyviausieji drabužiai turėjo būti pagaminti iš tokių medžiagų, kaip gyvūnų kailiai ar oda, kurios gana greitai suyra. Todėl yra gana nedaug archeologinių įrodymų, pagal kuriuos galima būti tiksliai teigti drabužių atsiradimo datą.
Tačiau egzistuoja keletas teorijų, kurios remiasi radiniais, kuriuos mokslininkams atrasti pavyko. Pavyzdžiui, pagal genetinius odos spalvos tyrimus, žmonės kūno plaukuotumą prarado daugmaž prieš 1 milijoną metų – tai būtų puikus metas pradėti šildytis drabužiais. O štai pirmasis įrankis, skirtas apdoroti gyvūnų kailius ir odą, pagamintas prieš 780 000 metų. Tačiau kailių apdorojimas buvo reikalingas ir būsto gamybai, todėl manoma, jog tokie įrankiai buvo naudoti ne drabužiams, tačiau, būtent būstams įrengti. Adatos su skylutėmis, pasak archeologinių radinių, pradėtos naudoti daugmaž prieš 40 000 metų. Vis dėl to, toks įrankis turėtų būti skirtas sudėtingesniems drabužiams gaminti. Tai reiškia, jog paprastesni apdarai jau kurį laiką egzistavo.
Neišspręsdami šios mįslės turimais duomenimis, mokslininkai pradėjo ieškoti netiesioginių įrodymų, kada žmogui atsirado poreikis dengti savo kūną.
Floridos universiteto mokslininkai yra paskelbė, jog drabužiai atsirado daugmaž prieš 170 000 metų. Tai sutampa su priešpaskutinio ledynmečio pabaiga. Kaip tai buvo išsiaiškinta? Buvo ištirta utelių evoliucija.
Mokslininkai pastebėjo, jog drabužinės utėlės yra puikiai prisitaikiusios gyventi drabužiuose (stebinti tai neturėtų). Taigi buvo iškelta teorija, jog šios utėlės turėjo evoliucionuoti gyvenimui ant drabužių. Tai reikštų, jog iki drabužių atsiradimo, nebuvo ir drabužinių utėlių. Tyrėjai pasinaudojo DNR duomenimis, siekdami apskaičiuoti, kuomet galvos utėlės genetiškai evoliucionavo į drabužines.
Šis atradimas yra reikšmingas, kadangi atskleidžia, jog drabužiai atsirado apie 70 000 metų prieš tai, kai žmonės pradėjo migruoti iš Afrikos į šiaurę – ten, kur klimatas vėsesnis. Taigi viena iš priežasčių, leidusi įvykti šiai migracijai, galėjo būti drabužių išradimas.
Šios datos taip pat atitinka to meto klimato veiksnius. Kaip teigė Australijos Nacionalinio universiteto dėstytojas Ianas Gilliganas: „Tyrimas pateikė netikėtai ankstyvą drabužių atsiradimo datą. Daug ankstyvesnę, nei teigia seniausi patikimi archeologiniai radiniai. Tačiau tai yra logiška – tai reiškia, jog žmonės drabužius pradėjo dėvėti ieškodami šilumos, kai pirmą kartą susidūrė su ledynmečio sąlygomis.“
Drabužių gamybos technologijoms tobulėjant, žmonija pradėjo juos gaminti ne iš gyvūnų liekanų, tačiau iš tekstilės. Pirmieji tokie audiniai, manoma, turėjo būti veltinių prototipai. Daugmaž prieš 27 000 metų žmonija įvaldė audimą ir pynimą – taip manoma dėl randamų tekstilės ir krepšių piešinių. O štai prieš 25 000 metų žmonės pradėjo gaminti pirmąsias Paleolito Veneras – nedideles moterų statulėles – kurios buvo „aprengtos“ įvairiais drabužiais. Tai nurodo audimo technologijos lygį, egzistavusį toje eroje.
Kiek vėliau kai kurios senovės civilizacijos atrado daugiau medžiagų, kurias galėjo panaudoti drabužiams. Pavyzdžiui, Senovės egiptiečiai išgavo lininį audinį 5500 metų prieš Kristų. O štai Kinijos civilizacija atrado šilką 4000 metų pr. Kr.
Net ir gana ankstyvi drabužiai, manoma, buvo skirti ne tik sušilti, tačiau atliko ir mados funkciją. Pavyzdžiui, dažytas audinys, atrastas karste, esančiame Gruzijoje, siekia 36 000 metų istoriją. Tačiau, nors drabužiai ir buvo dažomi, to meto apdarai buvo nepalyginamai paprastesni už mūsiškius. Dauguma senovės drabužių buvo audinys, permestas per petį, ir surištas ties juosmeniu.
Apie 14 amžių, išnaudojus technologinę pažangą, požiūris į drabužius pradėjo labai keistis. Pavyzdžiui, drabužiai pradėti siūti taip, jog tiktų konkretaus žmogaus figūrai, pasinaudojant lenktomis siūlėmis, raiščiais ir sagomis. Kontrastiškos drabužių spalvos bei audiniai išpopuliarėjo Anglijoje. Nuo to laiko mada Vakaruose pradėjo drastiškai keistis pagal estetiką. O štai kitose kultūrose drabužių mados kisdavo rečiau ir lėčiau – dažniausiai su dideliais politiniais perversmais.
Industrinė evoliucija, žinoma, taip pat turėjo milžinišką įtaką drabužių pramonei. Nuo to laiko apdarai galėjo būti gaminami fabrikuose, ne tik namuose. Be kita ko, atsirado galimybės ypač greitai juos transportuoti iš fabrikų į prekybos vietas. Taip drabužiai tapo gerokai pigesni, o žmonėms atsirado galimybė ryškiai papildyti savo drabužių spintas, taip sukuriant nuolatinius mados pokyčius, kuriuos matome ir šiandien.
Tomas Asminavičius
