Mažos, bet talpios – tokios yra atminties kortelės. Jas naudojame daugelyje įrenginių. „Computer Bild Lietuva“ papasakos, ką reikia žinoti apie šias laikmenas.
Iš pirmo žvilgsnio atminties kortelės – tai dėmesio neverti mažyliai, tačiau jose galime saugoti milžiniškus informacijos kiekius. Į naujausius modelius pavyks įrašyti kelis tūkstančius nuotraukų ar kelioliką valandų aukštos raiškos vaizdo įrašų. Nenuostabu, kad tokios laikmenos apsigyveno visur, kur reikalingos talpios duomenų saugyklos: mobiliuosiuose telefonuose, vaizdo kamerose ir GPS navigatoriuose ir, aišku, fotoaparatuose. Deja, ne visos atminties kortelės tinka mūsų turimiems įrenginiams Mat gamintojos sukūrė daugybę skirtingų laikmenų standartų. Kokie jie yra ir kuo skiriasi sužinosime, perskaitę šį straipsnį.
Kaip veikia kortelės?
Visose šiuolaikinėse atminties kortelėse naudojama vadinamoji „Flash“ technologija. Ji duomenų saugojimui nenaudoja elektros energijos. Informacija laikmenoje gali būti laikoma iki 10 metų. Deja, vėliau ji pranyksta. Nuo tradicinių kietųjų diskų atminties kortelės skiriasi gerokai mažesniu dydžiu, be to tokios laikmenos neturi judančių dalių, todėl yra gerokai atsparesnės smūgiams.
Skirtingi kortelių tipai
Gamintojos sukūrė daugybę skirtingų atminties kortelių standartų. Vienos jų skiriasi savo išvaizda, kitos talpa ir vidine struktūra. Deja, pasitaiko atvejų, kad iš dviejų, kaip du vandens lašai panašių atminties kortelių įrenginyje veikia tik viena. Todėl kiekvienas vartotojas privalo žinoti, kuo skiriasi skirtingi laikmenų tipai ir kuriuos iš jų galima naudoti savajame telefone, fotoaparate ar kameroje.
Pagrindiniai kortelių tipai yra šie:
■ „CompactFlash“ (CF).
Tai pirmasis atminties kortelių tipas, pradėtas gaminti dar 1994 metais. Pirmosios šio standarto laikmenos buvo „net“ 4 megabaitų talpos. Šiuo metu galime įsigyti modelių, kuriuo talpa siekia 64 GB, t.y. net 16 tūkst. kartų didesnių! Prieš dešimtmetį CF kortelės buvo plačiai naudojamos skaitmeniniuose fotoaparatuose. Tačiau jas palaipsniui išstūmė mažesnių matmenų SD laikmenos. Vis dėlto CF kortelės nepasidavė – jos vis dar naudojamos profesionaliuose veidrodiniuose fotoaparatuose, kuriems labai svarbus didelis duomenų įrašymo ir nuskaitymo greitis. Dar spartesnės yra „CFast“ atminties kortelės. Jos sukurtos CF laikmenų pagrindu ir informaciją nuskaito daugiau nei du kartus greičiau už savo pirmtakes (300 MB/s vietoje 133 MB/s).
■ „Secure Digital“ (SD).
Šiuo metu tai pats populiariausias skaitmeniniuose fotoaparatuose naudojamų atminties kortelių tipas. Pirmieji modeliai buvo vos 8 megabaitų talpos. Jie parduotuvėse pasirodė 2001 metais. SD kortelės yra du kartus mažesnės už „CompactFlash“. Maksimali pirmosios kartos SD laikmenų talpa negalėjo viršyti 2 gigabaitų. Kai prireikė didesnių kortelių, buvo sukurtas naujas standartas – SDHC (angl. „High Capacity“). Savo išvaizda jis nesiskiria nuo pirmtako, tačiau gali būti nuo 4 GB iki 32 GB talpos. Neseniai pasirodė trečiosios „Secure Digital“ kortelių kartos modeliai – SDXC (angl. „Extended Capacity“). Po kelerių metų jų talpa sieks net du terabaitus. Tačiau, šiuo metų yra gaminamos gerokai kuklesnės, „vos“ 64 GB talpos SDXC laikmenos.
■ „microSD“ ir „microSDHC“.
Šios kortelės yra gerokai mažesnės ne tik už CF, bet ir už SD laikmenas. Todėl šios nago dydžio kortelės puikiai tinka mažiems įrenginiams, pvz., mobiliesiems telefonams. Nežiūrint mažų matmenų, tokių laikmenų talpa gana solidi – iki 32 gigabaitų. „microSD“ kortelės turi lygiai tiek pat kontaktų, kiek ir SD laikmenos, todėl naudodami specialų adapterį, galime jas įstatyti į didesnį SD kortelių lizdą.
■ „Memory Stick“ (MS).
Tai kompanijos „Sony“ 1998 metais sukurtas mažųjų laikmenų standartas. Kitos gamintojos juo nesusidomėjo, tačiau „Sony“ įrenginiuose „Memory Stick“ vis dar plačiai naudojamas. Savo galimybėmis MS beveik nesiskiria nuo konkurenčių, tačiau yra gerokai už jas brangesnės. Pirmosios kartos MS korteles, kurių didžiausia talpa siekė 128 megabaitus, pakeitė „Pro“ modeliai (iki 4 GB), o juos – gerokai mažesnio formato „Pro Duo“ laikmenos. Patobulintas pastarosios kortelės variantas vadinasi „MS Pro-HG Duo“. Jis greičiau nuskaito duomenis už įprastus „Pro Duo“ modelius. Mobiliesiems įrenginiams skirtas „Memory Stick“ – M2. Šie mažyliai naudojami „Sony-Ericsson“ telefonuose. Tačiau pastaruoju metu „Sony“ į savo įrenginius pradėjo įsileisti ir bei „microSD“ korteles. Juos galime rasti naujausiuose šios gamintojos telefonų ir vaizdo kamerų modeliuose.
Kokie dar būna kortelių tipai?
Daug rečiau naudojamos šių standartų laikmenos:
■ „xD-Picture Card“ (xD).
Šias laikmenas nuo 2002 metų ėmė naudoti dvi fotoaparatų gamintojos – „Fujifilm“ ir „Olympus“. Buvo tikimasi, kad xD pakeis anksčiau labai išplitusias „SmartMedia“ korteles, kurios negalėjo būti didesnis nei 128 megabaitai. Maksimali xD kortelių talpa siekė 2 gigabaitus, jos buvo šiek tiek mažesnės už SD. Dėl mažos talpos xD laikmenas naudojantys įrenginiai gaminami labai retai.
■ „Multimedia Card“ (MMC).
Pirmosios šio standarto kortelės parduotuves pasiekė 1999 metais. Maksimali talpa negalėjo viršyti 32 megabaitų. Daugelis įrenginių, naudojančių SD korteles, gali nuskaityti šio tipo laikmenas – jos yra tokio pačio dydžio,tik šiek tiek plonesnės. MMC kortelės davė pradžią laikmenų šeimai: RS-MMC (mažesnių matmenų), „MMC – plus“ (padidintos duomenų nuskaitymo spartos), „MMC mic ro“ (ypač mažos, mobiliesiems įrenginiams).
■ „MicroDrive“.
Šį sandartą su kūrė kompanija IBM. Savo išvaizda šios laikmenos kiek primena CF. „Microdrive“. Tačiau jų viduje naudojamos ne „Flash“ mikroschemos, bet miniatiūriniai kietieji diskai. Dažniausiai „MicroDrive“ buvo naudojami vaizdo kamerose, kurioms reikėjo didesnės talpos, nei „Flash“ technologiją naudojančios kortelės galėjo užtikrinti.
Kiek laiko tarnauja atminties kortelės
Bėgant laikui, šios laikmenos sensta, tačiau tai daro labai lėtai. Gamintojos tikina, kad atminties kortelė ištarnaus mažiausiai 100 tūkst. duomenų įrašymo ir ištrynimo ciklų. Tačiau atlikti testai parodė, kad laikmenos patikimai veikia gerokai ilgiau – apie 1 mln. ciklų. Naujausios kortelės yra apginkluotos „Wear levelling“ technologija, kuri prižiūri, kad duomenys nebūtų visą laiką įrašinėjami į tas pačias celes. Tai dar labiau pailgina laikmenų tarnavimo laiką. Taigi, korteles galima drąsiai naudoti ne vienerius metus. Daugelis gamintojų (pvz., „Kingston“, „SanDisk“, „Transcend“) joms suteikia 30 metų ar net „amžiną“ garantiją.
Ar kortelės yra patikimos?
Atminties kortelėse (išskyrus nebenaudojamas „MicroDrive“ laikmenas) nėra judančių dalių. Todėl jos mažiau nei kietieji diskai bijo vibracijos ir smūgių. Testai parodė, kad jos ne išsigąsta ir drėgmės, karščio ar šalčio.
Kaip perrašyti duomenis iš kortelių į kompiuterį?
Yra daugybė būdų, leidžiančių tai padaryti:
■ Prijungus įrenginį su atminties kortele prie kompiuterio. Visas, atminties kortelėse informaciją saugančias vaizdo kameras ir skaitmeninius fotoaparatus prie kompiuterio galima prijungti USB laidu. Atminties kortelė failų naršyklėje yra rodoma kaip atskira laikmena. Failus iš jos galime kopijuoti lygiai taip pat kaip iš bet kurio kietojo disko.
■ Su atminties kortelių skaitytuvu. Šis įrenginys užtikrina didesnę duomenų nuskaitymo spartą, tad kopijuodami didelius duomenų kiekius, sutaupysime nemažai laiko. Daugelis naujų stalinių ir nešiojamųjų kompiuterių turi integruotus atminties kortelių skaitytuvus. Jeigu mūsų „dėžėje“ tokio įrenginuko nėra, galime įsigyti skaitytuvą, kuris jungiamas prie kompiuterio USB jungties. Kortelių skaitytuvai dažniausiai turi kelis lizdus ir sugeba nu skaityti daugelį laikmenų tipų.
Ar skiriasi atminties kortelių sparta?
Šios laikmenos duomenis įrašo ir nuskaito skirtingu greičiu. Net ir to paties tipo kortelių sparta gali skirtis labai stipriai. Sparčiausios kortelės duomenis įrašo net keturis kartus greičiau už testo lentelės gale pasilikusius modelius. Skirtumai nuskaitant duomenis yra gerokai mažesni. Greičiausios kortelės šią užduotį atlieka du kartus greičiau už lėčiausias.
Ką reiškia „133x“ ir „Class 6“?
Šie užrašai rodo atminties kortelių duomenų įrašymo spartą:
■ „x kartų“. Tokį užrašą galime pamatyti ant CF atminties kortelių. „133x“ reiškia, kad kortelė veikia 133 kartų sparčiau nei vieno greičio CD diskas. Kadangi pastarojo duomenų nuskaitymo sparta siekia 150 kilobaitų per sekundę, 133x turi užtikrinti 20 MB per sekundę duomenų perdavimo greitį. Tiesa, tokia sparta yra pasiekiama tik nuskaitant informaciją, failai į kortelę įrašomi gerokai lėčiau.
■ „Class“. Šis užrašas spausdinamas ant SDHC ir SDXC atminties kortelių. Kuo didesnė kortelės klasė, tuo didesnis mažiausias laikmenos greitis. „Class 6“ reiškia, kad kortelė įrašo ir nuskaito duomenis ne mažesniu nei 6 megabaitų per sekundę greičiu. Kortelių gamintojos pačios atlieka testus, kurių eigą kontroliuoja speciali organizacija – SD asociacija (SDA). Deja, šie testai ne visai tiksliai atkartoja realias sąlygas. Todėl duomenų nuskaitymo greitis būna gerokai didesnis nei deklaruoja gamintoja, o įrašymo sparta – mažesnė už nurodomą minimalų greitį.
Kada verta rinktis sparčią kortelę?
Didelio duomenų įrašymo greičio reikia ne visada. Mat jį išnaudoja tik kai kurie įrenginiai:
■ Veidrodiniai fotoaparatai. To kie įrenginiai leidžia saugoti nesuspaustus RAW formato failus, kuriuose saugoma visa nuotraukos informacija. Tokių failų prireikia, apdorojant vaizdus kompiuteryje. RAW failai būna 10–25 MB dydžio. Fotografuodami serijomis, galime per vos kelias sekundes sukurti net kelis šimtus megabaitų duomenų. Sparti atminties kortelė užtikrina greitesnį jų įrašymą. Kita funkcija, panaudojanti atminties kortelės galimybes – vaizdo įrašai. Naujausi veidrodiniai fotoaparatai sugeba filmuoti aukštos raiškos (HD) vaizdą. Kuriant 10 minučių vaizdo įrašą, į kortelę bus įrašyta iki 10 gigabaitų duomenų.
■ Aukštos raiškos vaizdo kameros. Šiais įrenginiais su kurti vaizdo įrašai nėra tokie dideli kaip sukurti veidrodiniais fotoaparatais. Tačiau sparčios atminties kortelės jiems tikrai nepakenks. Jeigu vaizdo kamera naudoja SD korteles, rinkimės „Class 6“ arba spartesnes laikmenas.
■ Atminties kortelių skaitytuvai. Su šiais įrenginiais duomenis iš sparčių atminties kortelių nuskaitysime gerokai greičiau nei iš lėtų. Didelė sparta labai praverčia, perrašant į kompiuterį didelius duomenų kiekius, pvz., filmuotą medžiagą.
Kuo skiriasi SLC ir MLC kortelės?
Kiekvienoje SLC atmintį (angl.„Single Level Cell“) turinčiose laikmenos celėje galima išsaugoti tik vieną informacijos bitą („0“ arba „1“). MLC atmintis (angl. „Multi Level Cell“) sugeba vienoje celėje įrašyti du, tris, o kartais ir keturis bitus. MLC atmintis yra pigesnė, mat to paties dydžio atmintyje galima išsaugoti gerokai daugiau informacijos. Deja, įrašant ir nuskaitant duomenis tokiose laikmenose, gaištamas brangus laikas, todėl jos veikia žymiai lėčiau už greičiausius modelius. Be to, kadangi kortelėje yra mažiau informaciją saugančių celių, jos naudojamos gerokai dažniau. Todėl sutrumpėja įrenginio tarnavimo laikas.
Į ką reikia atkreipti dėmesį, renkantis ir dirbant su kortele?
■ Suderinamumas. Naujausios vaizdo kameros ir fotoaparatai, kuriems tinka SDHC ar SDXC kortelės, dažniausiai gali naudoti ir senesnės kartos SD laikmenas. Tuo tarpu seni įrenginiai naujų kortelių nepripažįsta. Be to kai kurie įrenginiai gali naudoti tik tam tikro dydžio laikmenas. Net jei kortelės tipas joms suprantamas, per didelė laikmena jose neveiks arba, geriausiu atveju, jos dydis bus rodomas neteisingai. Todėl prieš perkant atminties kortelę, būtina išsiaiškinti, ar ji tikrai veiks mūsų įrenginyje.
■ Duomenų trynimas. Jeigu iš kompiuterio ištrinti failai atsiduria „Windows“ šiukšlių dėžėje, tai iš atmin ties kortelės informacija yra šalinama iš karto. Ištrintas nuotraukas, vaizdo įrašus ar muziką galima sugrąžinti tik naudojant specialias duomenų atkūrimo programas.
■ Duomenų įrašymas. Neišjunkime fotoaparato ar vaizdo kameros, kol įrenginys neužbaigs saugoti duomenis į kortelę. Iki galo neįrašyto failo dažniausiai nebepavyks atidaryti. Todėl filmuodami ilgesnius vaizdus su vaizdo kamera, įsitikinkime ar jos akumuliatorius yra pilnai įkrautas.
■ Formatavimas. Iš parduotuvės atkeliavusi atminties kortelė jau būna suformatuota ir paruošta darbui. Tačiau kai kurie fotoaparatai ir vaizdo kameros nedraugauja su standartiniais formatais. Tokiu atveju, laikmeną teks suformatuoti įrenginio viduje.
