Juostelių kasetės žada grįžti su trenksmu. Nuo milijardo „Facebook“ lankytojų būsenų atnaujinimo iki sveikatos apsaugos organizacijų saugomų medicininių įrašų visame pasaulyje, augant didelės raiškos vaizdo įrašų transliacijoms, didžiulių duomenų kiekių saugojimo poreikis didesnis nei kada nors anksčiau. Standžiuosius diskus, tradicinius didelių duomenų saugojimo operacijų darbinius arkliukus, ruošiasi pakeisti naujos, itin didelio informacijos tankio juostinės kasetės, naudojančios daug mažiau energijos.
„Fuji Film“ Japonijoje ir IBM Ciuriche, Šveicarijoje jau pagamino prototipus, galinčius saugoti 35 terabaitus (TB) duomenų – tai maždaug atitinka 35 milijonus knygų informacijos – vos 10 cm ilgio ir pločio, bei 2 cm storio laikmenoje. Tai pasiekiama naudojant magnetines juosteles, padengtas bario ferito dalelėmis.
Tačiau tikrasis šios technologijos debiutas turėtų būti SKA (Square Kilometre Array – kvadratinio kilometro masyvas), didžiausiame pasaulyje radioteleskope, kurio tūkstančiai antenų bus išbarstyti po Pietų pusrutulį. Pastatytas ir ėmęs veikti 2024, SKA turėtų kasdien suteikti 1 petabaitą (PB) (1 PB = milijonas GB) suspaustų duomenų.
Remiantis dabartinėmis Informacijos saugojimo pramonės konsorciumo (Information Storage Industry Consortium) prekybos skyriaus prognozėmis, nors standžiuosiuose diskuose po dešimtmečio bus galima išsaugoti 3 terabaitus, vis vien prisireiktų mažiausiai 120 000 įrenginių kasmet.
Toks kasmetinis archyvo augimas paskandintų eksperimentą, kuris turėtų tęstis dešimtmečius, sako Evangelos Eleftheriou iš IBM, dirbantis komandoje kuriančioje juostas SKA. Iki teleskopo darbo pradžios jis su kolegomis siaurindami įrašo takelį ir naudodami tikslesnes įrašymo ir nuskaitymo galvutės pozicionavimo sistemas, panašaus dydžio kasetėje tikisi sutalpinti 100 terabaitų.
Juostelių naudojimas turėtų drastiškai sumažinti ir energijos sąnaudas. Remiantis „The Clipper Group“, technologijų konsultavimo tarnybos, įsikūrusios Rye'e, Niuhempšyre, 2010 metų studija, duomenų centrai, naudojantys standžiųjų diskų masyvus, suvartoja bent 200 kartų daugiau energijos, nei panašaus dydžio juostelių biblioteka. Taip yra todėl, kad dideliuose masyvuose standieji diskai paprastai būna įjungti visą laiką tam, kad jų plokštelės visą laiką suktųsi, jeigu prisireiktų nuskaityti duomenis, paaiškina Jonas Hilesas iš „Spectra Logic“, skaitmeninio archyvavimo firmos Boulderyje, Kolorado valstijoje. Tuo tarpu juostelių įrenginiai naudoja energiją tik tada, kai informacija įrašoma ar nuskaitoma, sako jis.
Neigiama juostelių naudojimo pusė yra tai, kad informacija jose pasiekiama ne taip greitai, kaip standžiųjų diskų įrenginyje, nes jas turi paimti robotizuotas mechanizmas, įdėti į skaitytuvą ir prasukti iki reikiamos vietos. Bet kuriama Linijinė juostelių failų sistema (Linear Tape File System), turėsianti paspartinanti šį procesą iki diskų įrenginių spartos, sako Eleftheriou.
Saugojimo poreikiui augant, standieji diskai nesugebės jo patenkinti ir išlaikyti žemą energijos poreikį, teigia Eleftheriou. Duomenų įrašymo standžiuosiuose diskuose tankis artėja prie fizinių ribų, o tai reiškia, kad įrenginių talpą galima didinti tik pridedant daugiau energiją srebiančių plokštelių. „Jau laikas pasinaudoti juostelių mažomis energijos sąnaudomis ir žema kaina,“ – reziumuoja jis.
Paul Marks
New Scientist, № 2887
