"Jau septinti metai balandžio 26-ąją Lietuvoje minima Pasaulinė intelektinės nuosavybės diena. Taip siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į intelektinės nuosavybės produktus ir jų kūrėjus, skatinti kūrybiškumą, formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į intelektinės nuosavybės teisių apsaugą ir jos reikšmę ekonominei, socialinei bei kultūrinei valstybės plėtrai", rašoma Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos tinklapyje. Intelektinės nuosavybės dienos proga publikuojame JAV ambasadoriaus Lietuvoje Johno A. Cloudo straipsnį.
Kai apsaugoti intelektinės nuosavybės teisių nepavyksta, rezultatai būna tragiški. 1995 m. meningito epidemijos Nigerijoje metu daugiau nei 50 000 žmonių buvo paskiepyti suklastotomis vakcinomis, todėl 2500 žmonių mirė. 1998 m. Indijoje trisdešimt kūdikių, o 1995 m. Haityje 89 vaikai mirė dėl sirupo nuo kosulio, pagaminto su toksiniais chemikalais, naudojamais antifrize. 1989 m. norvegų lėktuvo katastrofa įvyko dėl agregate panaudoto padirbto varžto. Žuvo 55 žmonės.
„Intelektinės nuosavybės teisės“ yra neįprastas pavadinimas, sugalvotas produkto atskaitomybei bei žmogiškosios kūrybos apsaugai įvardinti. Tai teisinis mechanizmas, kuris, naudojant autorines teises, patentus ir prekinius ženklus, užtikrina, jog mūsų perkama produkcija yra autentiška ir niekas kitas nepasinaudoja mūsų idėjomis. Intelektinės nuosavybės teisės ne tik gina išradėjus; jos gina kiekvieną, kurio saugumas priklauso nuo produkto patikimumo visose pasaulio šalyse, įskaitant ir Lietuvą.
Intelektinės nuosavybės teisių apsauga gerina verslo ir meno sričių vystymąsi. Tokia apsauga skatina technologijos, medicinos bei kitų procesų pažangą, kuri teigiamai įtakoja visą pasaulį. Intelektinės nuosavybės apsauga yra svarbi visuomenės sveikatos bei saugumo užtikrinimui visame pasaulyje.
Kodėl mums turėtų rūpėti intelektinės nuosavybės apsauga? XXI amžiaus pradžioje paslaugos, kurių daugelis priklauso nuo naujų besivystančių technologijų, sukuria 70 procentų pasaulio ekonomikos produkcijos. Praeitame amžiuje pasaulio BVP išaugo dvidešimčia kartų – nuo 2 iki 41 trilijono JAV dolerių. Pagrindinė šio augimo priežastis – inovacijos. 2004 m. Pasaulio Ekonomikos Forumas pranešė, jog 20 šalių, turinčių griežtą intelektinės nuosavybės apsaugą, yra tarp 27 pagal ekonomikos augimą pirmaujančių šalių. Tuo tarpu 20 šalių, turinčių silpniausią intelektinės nuosavybės apsaugą, buvo tarp paskutiniųjų 36 šalių.
Pasaulyje, kur plėtojama bendros valiutos idėja, pagrindiniams kiekvienos šalies ekonomikos sektoriams labai svarbu apsaugoti intelektinę nuosavybę. „Be naujos mūsų produkcijos apsaugos“, kaip teigia Eglė Česnavičienė, UAB „Fermentas“ Intelektinės nuosavybės skyriaus vadovė, „mūsų kompanija negalėtų egzistuoti.“ UAB „Fermentas“ pirmauja biotechnologijos srityje ir parduoda savo produkciją 70-yje šalių. Bendrovėje dirba 250 aukštos kvalifikacijos darbuotojų. 2006 m. bendrovės apyvarta buvo 50,7 milijonai litų.
Kęstutis Jasiūnas, vienos iš Lietuvoje pirmaujančių lazerinės įrangos kompanijų „Ekspla“ vadovas, sako „mes nesugebėtume išsilaikyti“ be tinkamos intelektinės nuosavybės apsaugos. „Ekspla“ parduoda savo produkciją visame pasaulyje. Joje dirba 50 kompetentingų darbuotojų.
Autorinių teisių įstatymai skatina literatūrinių, meno darbų, kompiuterinių programų kūrimą bei tautinės kultūros išraišką.
Patentų įstatymai skatina naujų bei patobulintų produktų ir procesų atradimą, užtikrinant kuo laisvesnį visuomenės priėjimą prie informacijos apie šiuos naujus produktus bei procesus.
Prekinio ženklo įstatymai sudaro sąlygas vystyti ir eksploatuoti aukštos kokybės produktus ir paslaugas bei padeda kompanijoms didinti vartotojų lojalumą.
Informacijos ir komunikacijų technologijos, saugi medicina bei kitos inovacijos, kurios formuoja šiandienos ekonomikos pagrindą, gali egzistuoti tik esant intelektinės nuosavybės teisėms. Mūsų viltys apie geresnę ateitį priklauso nuo išradėjų ir inovatorių, kurių dėka pasaulis taps dosnesnis, jeigu tik bus apsaugotos jų kūrybinės pastangos ir sunkus darbas.
