Britų Kolumbijos universiteto mokslininkai nustatė, kad apsikabinimų skaičius, kuriuos vaikas gauna dar būdamas naujagimiu, gali paveikti epigenetinius (reguliuojančius genų raišką nekeičiant DNR sekos) pakitimus mažiausiai penkiose jų DNR srityse, tarp kurių ir sritys, susijusios su imunine sistema ir medžiagų apykaita. Taip pat buvo pastebėta, kad mažiau artimo fizinio kontakto pirmosiomis savo gyvenimo savaitėmis turėjusių vaikų ląstelių molekulinis profilis, pagal jų amžių, buvo per mažai išsivystęs.
Anksčiau atlikti darbai įrodė, kad panašūs procesai vyksta bręstant graužikams, tačiau šis tyrimas buvo pirmasis, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti, kokią įtaką artimas kontaktas ir meilumas ankstyvame gyvenime turi žmonėms.
„Manome, kad lėtesnis vaikų epigenetinis brendimas galimai atspindi mažiau palankią jų vystymosi raidą“, – sakė Michaelis Koboras, Britų Kolumbijos universiteto Medicinos genetikos skyriaus profesorius.
Žurnale „Development and Psychology“ publikuoto tyrimo metu 94-ių naujagimių tėvai penkias savaites po gimdymo pildė savo vaiko elgesio dienoraštį ir fiksavo šeimos prisilietimų ir apsikabinimų įpročius. Po 4–5 savaičių mokslininkai paėmė vaikų DNR mėginius.
Mėginiuose mokslininkai ieškojo epigenetinio proceso – DNR metilinimo. Šis procesas veikia kaip reguliatorius, kontroliuojantis genų aktyvumą. Žodis „epigenetika“ tiesiogiai reiškia „virš genetikos“, ir paaiškina, kokią įtaką DNR metilinimui gali turėti aplinkos veiksniai, ypač vaikystėje.
Tyrėjai penkiose DNR srityse aptikto nuoseklius metilinimo mąsto skirtumus tarp vaikų, kurie buvo dažnai apkabinami, ir tų, kurie patyrė mažiau artimo kontakto. Žinoma, kad iš paveiktų sričių viena yra ypač reikšminga imuninei sistemai, o kita veikia medžiagų apykaitą.
Nors šis tyrimas tik prasideda, prie jo dirbantys mokslininkai tikisi ir toliau stebėti subjektus, siekiant geriau suprasti, kaip mūsų ankstyvosios patirtys, ypač šiltas fizinis kontaktas, gali paveikti mūsų biologiją ir gyvenimus.
„Planuojame toliau aiškintis, ar mūsų pastebėtas vaikų „biologinis nesubrendimas“ paveiks jų sveikatą, o svarbiausia – psichologinį vystymąsi. Jeigu tolimesni tyrimai patvirtins mūsų pirmines išvadas, tai tik dar labiau pabrėš fizinio kontakto svarbą, ypatingai neramiems naujagimiams“, – sakė pagrindinė tyrimo autorė Sarah Moore.
Taigi prisiminkite šią istoriją ir dažniau apsikabinkite.
