Pentagonas spartina naujos kartos kibernetinių ginklų, galinčių nuotoliniu būdu paralyžiuoti priešo karinius kompiuterių tinklus, net jeigu jie neprijungti prie interneto, kūrimo programą.
Tai dienraščiui „Washington Post“ patvirtino dabartiniai ir buvę oficialūs JAV gynybos departamento pareigūnai. Karinės priešpriešos su Sirija ir Iranu tikimybė JAV karinių operacijų planuotojų dėmesį dar kartą atkreipė į naujus kibernetinius ginklus, kuriuos būtų galima panaudoti prieš svarbiausius priešininko taikinius, pavyzdžiui, oro erdvės gynybos sistemas, kurių kompiuteriniai tinklai nėra prijungti prie interneto. Tačiau tokių ginklų paruošimas praktiniam naudojimui gali užtrukti mėnesius ar net metus, sakoma pranešime.
Pasak dienraščio, kai Pentagono strategai ieškojo būdų, kaip būtų galima „išjungti“ Libijos priešlėktuvinės gynybos sistemas prieš prasidedant NATO aviacijos atakoms, jie svarstė ir kibernetinio ginklo panaudojimo galimybę. Tačiau ji gana greitai buvo atmesta dėl nepakankamo efektyvumo, sakė JAV pareigūnai.
Pentagono planuotojai nustatė, kad kibernetinio ginklo, galinčio išvesti iš rikiuotės Libijos priešlėktuvinę gynybą, sukūrimas užtruktų maždaug vienerius metus. Į šį laiką buvo įskaičiuota ir galimų saugumo spragų paieška.
„Mes nebuvo pasiruošę padaryti tai Libijoje, nesame pasiruošę ir dabar“, – „Washington Post“ sakė nenorėjęs savo pavardės atskleisti buvęs pareigūnas. Kad būtų galima paspartinti kibernetinių ginklų kūrimo bei apsaugos nuo jų programą, pernai tuometinis JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas Williamas J. Lynnas ir buvęs Jungtinio štabų viršininkų komiteto vicepirmininkas, Jūrų pėstininkų korpuso generolas Jamesas Cartwrightas į Pentagono Priešakinių gynybos tyrimų agentūros (DARPA) biudžetą įtraukė 500 mln. dolerių vertės kibernetinių ginklų tyrimų programą. Šios lėšos skirtos 5 metams.
Savo ruožtu DARPA jau inicijavo naujas kibernetinių ginklų programos iniciatyvas, tarp kurių yra ir operatyvaus stebėjimo projektas, sakoma pranešime. Pranešama, kad ekspertai planuoja kurti kibernetinius ginklus, kurie gali būti nutaikyti į prie interneto neprijungtus karinius kompiuterių tinklus, o jų pagrindu taptų nauja technologija, leidžianti nuotoliniu būdu radijo signalais įterpti į priešo kompiuterių tinklus programinį kodą.
„Kad galėtum daryti poveikį sistemai, turi gauti prieigą prie jos, o mes dar nesame ištobulinę galimybės pasiekti sistemos, kuri neprijungta prie interneto“, – dienraščiui sakė atsargos karininkas, šiuo metu nepriklausomu konsultantu dirbantis Joelas Hardingas. Pasak jo, net ir tuo atveju, jei operatorius gautų prieigą, yra būtina konkrečiai sistemai sukurta ir pritaikyta programinė įranga, nes kitaip kibernetinis ginklas bus neefektyvus: skirtingos sistemos naudoja skirtingą programinę aplinką ir apsaugos priemones.
Šiemet Pentagonas kibernetinio saugumo užtikrinimui ir kibernetinėms apsaugos bei puolimo priemonėms kurti skirs 3,4 milijardus dolerių. Pasak JAV atstovų, šiuo metu šalies kariuomenė disponuoja kibernetiniais ginklais, galinčiais išvesti iš rikuotės priešo ginklų sistemų komponentus, tačiau ne pačias sistemas. Kibernetiniai ginklai puolimo metu gali būti naudojami kartu su įprastinėmis ginkluotės sistemomis ir taktikos būdais.
Viena slapčiausių JAV slaptųjų tarnybų – už elektroninę žvalgybą atsakinga Nacionalinė saugumo agentūra (NSA) – 2007 m. Irake naudojo mobiliojo ryšio ir „Wi-Fi“ tinklų signalų trikdžių priemones, neleisdama sukilėliams koordinuoti savo veiksmų. Be to, JAV operatoriai šioje šalyje naudojo elektronines ryšio priemones, perduodančias priešininkams dezinformaciją, ir dėl to kai kuriais atvejais sukilėlių pajėgos buvo įviliojamos į JAV kariuomenės parengtus spąstus.
Kai kurių ekspertų manymu, tais pačiais metais kibernetinį ginklą panaudojo ir Izraelis: juo esą buvo apakinti Sirijos radarai prieš pat karinės aviacijos ataką, kurios metu buvo sunaikintas branduolinis objektas. Tačiau keli buvę oficialūs JAV atstovai tokią prielaidą neigia tvirtindami, jog tai buvo įprastinės elektroninio slopinimo priemonės.
