Prieš kelias dienas į Izraelį atvykę JAV pareigūnai, kaip manoma, slapta aptarė nevaldomo amerikiečių žvalgybos palydovo, kuris vasario pabaigoje arba kovo pradžioje nukris į Žemę, problemą.
Penktųjų kosminio laivo „Columbia“ žūties metinių išvakarėse į Izraelį atvyko NASA delegacija, kuriai vadovavo generolas Robertas Kehleris, JAV Karinių oro pajėgų kosminės programos (AFSPC) viršininkas. Izraelio dienraščio „Maariv“ (http://www.nrg.co.ill) teigimu amerikiečiai į šalį atvyko ne tik dėl to, kad pagerbtų pirmojo Izraelio astronauto pulkininko Ilano Ramono atminimą. Jie esą vykdė ir slaptą misiją.
Dienraščio teigimu šio vizito metu generolas Kehleris susitiko su Izraelio Karinių oro pajėgų vadu Alufu Elyezeru Shkedy ir šalies kariuomenės generalinio štabo viršininku Gabi Ashkenaziu. Tačiau, pasak „Maariv“, generalinio štabo atstovai atsisakė komentuoti, apie ką buvo kalbama per šiuos susitikimus, nes esą „tokio lygio dialogai spaudoje nenušviečiami“.
„Palydovas USA-193 (NROL-21) leidžiasi nekontroliuojamai, nes amerikiečiai prarado su juo ryšį“, - dienraščiui sakė Izraelio Strateginių aviacijos ir kosminių tyrimų instituto Kosminių tyrimų skyriaus vadovas Talis Inbaras. – Egzistuoja pavojus, kad, pasiekęs atmosferą, palydovas subyrės, o nuolaužos nukris į Žemę.“
NASA raminimas – tik „statistika“?
Kelis šimtus milijonų dolerių kainavusį USA-193 (NROL-21) palydovą pagamino JAV koncernas „Lockheed Martin“. Pasak žurnalo „Scientific American“, tai slaptas eksperimentinis žvalgybos palydovas, kuriame yra moderniausia optinė didelės raiškos įranga ir bandomoji „Boeing“ bei „Lockheed Martin“ vykdomos FIA (Future Imagery Architecture) programos aparatūra.
2006-ųjų gruodžio 14 d. palydovą į orbitą iškėlė JAV karinių oro pajėgų bazėje Vandenberge paleista raketa nešėja „Delta-2“. Netrukus po jo išvedimo į žemą orbitą skrydžio valdymo centras prarado su palydovu ryšį, kurio taip ir nepavyko atkurti.
Pasak „Scientific American“, iš palydovo tebuvo gautas nedidelis duomenų srautas. Sprendžiant iš jo palydovą valdantis kompiuteris kelis kartus bandė persikrauti, tačiau visi bandymai buvo nesėkmingi. Specialistų manymu gedimo priežastis – programinės įrangos sutrikimas. Tada palydovas ėmė veikti automatinio valdymo režimu.
Tačiau sausio 22 dieną nustojo veikusi palydovo maitinimo sistema ir jis pradėjo leistis – maždaug 8 kilometrų per parą greičiu. Tačiau, rašo „Maariv“, specialistų teigimu vis labiau artėjant prie Žemės palydovo greitis didės. „Nuolaužos kris raketos greičiu“, - aiškino T. Inbaras.
Siekdama nuraminti visuomenę NASA pareiškė, kad labiausiai tikėtina, kad NROL-21 nuolaužos nukris į vandenį. „Šiuo metu palydovas nevaldomas. Ir tai, ką sako NASA – viso labo statistika, nes didžiąją Žemės paviršiaus dalį sudaro vandenynas“, - sakė Izraelio mokslininkas.
Nuolaužos ir paslaptys
Pavojų kelia ne tik palydovo nuolaužos, bet ir raketinis kuras hidrazinas, kuris naudojamas varikliui paleisti, rašo „Maariv“. Didžioji jo dalis lieka nepanaudota, ir jei kuro bakas atlaikys skverbimąsi per tankiuosius atmosferos sluoksnius, ant žemės gali pateikti didelis nuodingos ir sprogios medžiagos kiekis. Jei bakas nukritęs sudužtų tankiai gyvenamoje vietovėje, ekspertų manymu pasekmės gali būti labai skaudžios. Tačiau specialistai teigia, kad tokia tikimybė nedidelė – bakas greičiausiai išsihermetizuos viršutinėje atmosferos dalyje ir hidrazinas sudegs.
Sausio pabaigoje Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Gordonas Johndroe pareiškė, kad nevaldomas palydovas, artimiausiomis savaitėmis pasiekęs aukštuosius atmosferos sluoksnius, greičiausiai subyrės į nedidelius gabalėlius. Esą tikėtina, kad dauguma jų, jei ne visi, sudegs leidimosi metu, o likusieji greičiausiai nukris į pasaulinį vandenyną, užimantį daugiau nei 70 proc. Žemės ploto. Vis dėlto oficialiai pripažįstama, kad apskaičiuoti, kurioje pasaulio vietoje gali nukristi palydovas, yra neįmanoma.
G. Johndroe patikino, kad JAV specialistai stebi NROL-21 kritimą iš orbitos ir nagrinėja „įvairias galimybes, kaip būtų galima sumažinti bet kokią žalą“.
Visuomenę ramino ir Pentagono atstovas spaudai Braynas Whitmanas, pastebėjęs, kad per paskutiniuosius 50 metų daugiau nei 17 tūkstančių dirbtinių objektų nukrito iš kosmoso ant Žemės paviršiaus nepadarę didelės žalos.
Tačiau, pasak „Maariv“, JAV vyriausybė būgštauja, kad dėl nekontroliuojamo palydovo kritimo iškilo grėsmė valstybinėms paslaptims. Paprastai savo resursus išnaudoję žvalgybiniai palydovai paslepiami nukreipus juos iš orbitos į vandenynų gelmes.
JAV spaudos teigimu informacija apie USA-193 (NROL-21) esanti tokia slapta, kad net nežinoma, koks jo svotis ir dydis. Gynybos eksperto Johno Pike‘o, vadovaujančio gynybos tyrimų grupei „GlobalSecurity.org“, teigimu, šis palydovas sveria apie 9 tonas, jo dydis – kaip nedidelio autobuso. Eksperto teigimu palydovui nukritus į sausumą jo nuolaužos išsibarstytų 10 kartų mažesniame plote, nei 2003 m. sudužus erdvėlaiviui „Columbia“.
