Skatindami jaunimą nebėgti iš mokslo politikai įsteigė stipendiją.
Tuo metu mokslininkai teigia, kad tokios simbolinės priemonės mokslo padėties nepakeis, rašo „Lietuvos žinios“.
„Visai nieko“, - stipendijos finansinę vertę - 39 tūkst. litų keturiems asmenims - apibūdino Seimo pirmininkas Č.Juršėnas. Nepriteklių nualintų humanitarinių mokslų atstovas A.Bumblauskas nuogąstauja, kad šioje srityje greit nebebus kam dirbti.
Ateinančių metų biudžete Vyriausybei bus siūloma numatyti 39 tūkst. litų neseniai įsteigtos Valstybės nepriklausomybės stipendijos laimėtojams. Šią sumą kasmet galės pasidalyti ne daugiau kaip keturi stipendininkai. Seimo valdyba šiomis dienomis patvirtino Lietuvos nepriklausomybės sukakčių komisijos parengtus Stipendijos skyrimo nuostatus.
Valstybės nepriklausomybės stipendijos bus skiriamos skatinti Lietuvos piliečius pasirinkti mokslininko karjerą, grįžti arba likti mokslo tyrimų srityje, galinčioje pasitarnauti valstybei, taip pat skatinti visuomenę, ypač jaunąją kartą, dirbti šalies gerovei.
Tačiau akademinės bendruomenės atstovų nuomone, tokios simbolinės priemonės kaip garbingu vardu pavadintos stipendijos įsteigimas mokslo problemų neišspręs. Pagelbėti gali tik sisteminė pertvarka.
Skirs komisija
Į tokią stipendiją galės pretenduoti humanitarinių ir socialinių mokslų pakraipos jaunieji mokslininkai (iki 33 metų), užsimoję atlikti Lietuvos valstybingumui stiprinti svarbius mokslo tyrimus.
Numatyta, kad valstybės nepriklausomybės stipendija bus 300 minimalaus gyvenimo lygio dydžio (šiuo metu tai būtų 39 tūkst. litų). Ji bus mokama iš Seimo kanceliarijai skirtų biudžeto asignavimų.
Kam skirti stipendiją, kuri kasmet bus teikiama Kovo 11-ąją, spręs speciali ne mažiau kaip 10 narių komisija - akademinės visuomenės, visuomeninių ir studentų organizacijų atstovai. Teisę siūlyti jos narius turi Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo sukakčių minėjimo komisija, kurios sudėtį penkeriems metams tvirtins Seimo valdyba.
Rekomenduoti kandidatus gauti stipendiją gali mokslininkai bei mokslo ir studijų institucijos. Stipendijų skyrimo komisiją techniškai aptarnaus Seimo kanceliarija, jos posėdžiai bus uždari. Kandidatų, pretenduojančių į stipendiją, sąrašas bus skelbiamas Seimo interneto svetainėje. Sprendimai dėl stipendijų skyrimo turi būti priimami slaptu balsavimu dviejų trečdalių balsų dauguma.
Valstybės nepriklausomybės stipendija, kuri skiriama mokslininkų kolektyvui, bus paskirstyta po lygiai kiekvienam kolektyvo nariui.
Tik simbolis
Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas, paklaustas, ar ateinančių metų Kovo 11-ąją jau galima bus sveikinti pirmuosius laimėtojus, prisipažino negalįs garantuoti. „Viskas priklausys nuo to, ar Vyriausybė suras lėšų“, - sakė politikas.
Pasidomėjus, ar stipendijos nėra per mažos (39 tūkst. litų keturiems asmenims), Č. Juršėnas sakė taip nemanąs. „Visai nieko“, - stipendijos finansinę vertę apibūdino Seimo vadovas. Č.Juršėnas sutiko, kad tokia stipendija Lietuvoje galėjo būti įsteigta ir anksčiau. „Tačiau niekas nesusiprato pasiūlyti. Manau, tai tiktai geras dalykas, o kritikuoti visada lengva “, - sakė parlamento vadovas.
„Bijau ką nors ir sakyti, prie viso mūsų „ubagyno“ ir tai yra gerai“, - paklaustas apie stipendijų dydį LŽ sakė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto prodekanas Alfredas Bumblauskas. Profesoriaus teigimu, visos tos stipendijos yra daugiau simbolinis aktas, o ne rimtas dalykas. „Gražu, kai duoda, imi ir džiaugiesi. Tačiau tokie simboliai neišgelbės, mokslą reikia tvarkyti sistemiškai“, - sakė A.Bumblauskas. Istorikas nuogąstauja, kad humanitarinių mokslų, kurie ypač susiję su pilietiškumo ir valstybingumo puoselėjimu, srityje tuoj nebeliks kam dirbti. Jauni mokslininkai dirba visur kitur (ten atlyginimai didesni), tik ne universitetuose. „Štai čia pagrindinis dalykas“, - teigė A.Bumblauskas.
Raimonda Ramelienė
