Vasaros mokymuose, į kuriuos rinkosi 14-18 metų jaunimas iš visos Lietuvos, labiausiai akcentuotos dvi temos – tolerancija kitos tautybės žmonėms bei medijų raštingumas. Mokymų organizatoriai pasibaigus vasarai apibendrino rezultatus ir teigia, kad jaunuoliai nedaug dėmesio skiria internete randamos informacijos tikrinimui ir atrankai.
„Pokalbių metu jauni žmonės pasakojo, kad naujienoms skiria mažai dėmesio ir susiduria su sunkumais kritiškai ją vertindami. Jeigu jiems kyla abejonių, dažnai jie pasiklausia tėvų arba draugų nuomonės, dar skaito naujienos komentarus“, – pasakoja vienas iš vasaros mokymų „Stiprūs įvairovėje“ organizatorių Žilvinas Mažeikis. Anot jo, ypač opi medijų raštingumo tema yra tiems Lietuvos jaunuoliams, kurie prastai kalba lietuviškai, nes jiems ypač sunku pažvelgti į informaciją kritiškai – įvertinti gramatines klaidas, patikrinti informaciją kituose informacijos šaltiniuose.
Žilvinas pasidžiaugė, kad po mokymų jauni žmonės pradėjo kitaip vertinti internete gaunamą informaciją – žada tikrinti informacijos šaltinius, naujienos struktūrą (autorių, datą, bendrą šaltinio patikimumą), taip pat mokymuose buvo nemažai kalbama apie alternatyvius informacijos šaltinius, galimybę informaciją patikrinti keliuose interneto portaluose ar skirtingų informacijos skleidėjų svetainėse.
Nemažai dėmesio mokymuose buvo skiriama jautriai temai – elektroniniam piratavimui. Lietuvoje jaunuoliai vis dar labai dažnai internete „piratauja“ – skaito nelegaliai pasisiųstas knygas, žiūri filmus, klauso muzikos ir pan.
„Nemažai dėmesio skyrėme pokalbiams apie piratavimą ir supratome, kad problema yra gana kompleksiška: trūksta legalių kūrinių platformų, kai kurios iš jų atrodo per brangios, o nelegalios platformos kartais jaunuoliams atrodo kaip visiškai legalios ir pan. Jauni žmonės taip pat kalbėjo apie skirtingą požiūrį į piratavimą: tėvai ir vyresnės kartos mokytojai dažnai patys neįžvelgia problemos tame, kad yra naudojamos „piratinės“ kopijos – mokytojai ir patys kopijuoja knygas, nesusimąstydami apie autorių teisių pažeidimus“, – įspūdžiais po mokymų dalijasi „Stiprūs įvairovėje“ organizatorius Žilvinas Mažeikis.
Mokymuose taip pat nemažai dėmesio skirta tolerancijos klausimams. Kadangi juose dalyvavo nemažai tautinių mažumų bendruomenių atstovų, jaunuolių tarpusavio atmosfera gerokai pasikeitė. Jaunimas po mokymų dažniau mano, kad lietuviai yra draugiški tautinėms mažumoms.
„Manau, tai susiję su asmenine patirtimi, nes dažnai bijome to, ko nepažįstame, o mokymuose kaip tik buvo galimybė susipažinti su kitų tautybių jaunimu, pamatyti didelę Lietuvos piliečių įvairovę ir suprasti, kad skirtinga tautybė netrukdo siekti bendrų tikslų“, – sako Ž. Mažeikis.
„Stiprūs įvairovėje“ šią vasarą organizavo nemokamus mokymus 150-čiai jaunuolių, pusė dalyvių priklausė tautinėms mažumoms. Jie bendravo, kartu vykdė užduotis, susipažino su krašto apsaugos sistema. Tokios veiklos, prisidedančios prie visuomenės pokyčių, vadinamos socialinėmis, jų kūrėjai paprastai kuria vertę ne tik sau, bet ir savo aplinkai – bendruomenėms, tam tikroms visuomenės grupėms.
„Stiprūs įvairovėje“ yra vienas iš 9 „Luminor“ banko ir nevyriausybinės organizacijos „Geri norai LT“ organizuojamo projekto „Poveikio laboratorija“ dalyvių. Jo metu organizacijos mokosi valdyti ir stiprinti savo socialinį poveikį. Šešis mėnesius trunkantis projektas – gera galimybė įmonėms išmokti įvertinti, kokią naudą jų veiklos atneša visuomenei. Vasarą projekto dalyviams buvo rengiamos individualios mentorystės sesijos, o rugsėjo pabaigoje visą projektą vainikuos renginys, kuriame dalyviai investuotojams pristatinės savo idėjas. Jo nugalėtojui „Luminor“ bankas skirs 3000 eurų prizą, skirtą toliau plėtoti savo idėjas.
