Mokslininkų teigimu, jau per ateinančius 10 metų operacijų metu bus naudojamas dirbtinis kraujas iš kamieninių ląstelių.
Telegraph.co.uk rašo, kad per dvejus–trejus metus planuojama pradėti klinikinius tyrimus su dirbtiniu krauju, pagamintu naudojant suaugusio žmogaus kamienines ląsteles. Tikimasi, kad netolimoje ateityje būtent tokio – dirbtinio – kraujo naudojimas taps įprasta medicinine praktika, esant tikro kraujo trūkumui.
Mokslininkai taip pat dirba prie kitokių, į kraują panašių substancijų kūrimo projektų. Šios substancijos galėtų atlikti kraujo „pavadavimo“ vaidmenį – būti įleidžiamos į kūną kaip laikina priemonė iki tikro kraujo perpylimo.
Nors šiuolaikiniai gydytojai kraujo perpylimo metu susargdinimo tokiomis infekcijomis kaip hepatitas A ir C riziką sumažino iki minimalios, vis dėlto atsiranda naujų pavojingų infekcijų, pavyzdžiui vCJD (kempinligė) rizika. Be to, tikras kraujas laikui bėgant praranda savo efektyvumą, o juk kartais būtina juo apsirūpinti gausiau ir ilgesniam laikui.
Iš kamieninių ląstelių pagamintas dirbtinis kraujas galėtų padėti išspręsti šias problemas. Jo tipas greičiausiai bus „O-neigiamas“. Nors šio tipo kraują turi vos 7 procentai žmonių, tačiau jis yra sąlyginai universalus – tinka net 98 proc. pacientų.
Žinoma, tai nebūtų pilnavertis tikro kraujo pakaitalas, tad visose operacijose jo naudoti nepavyks. Vis dėlto, dirbtinis kraujas gali tapti tikra revoliucija karo, nelaimių zonose ir panašiose vietose – ten, kur reikia didžiulių kraujo atsargų ir kuo greičiau, sako ekspertai.
Jis taip pat galėtų būti naudojamas tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, nemedicininės paskirties chirurgijoje. Be to, galėtų išgelbėti šimtus tūkstančių gyvybių pasaulio dalyse, kur nėra kraujo bankų.
Edinburgo universiteto mokslininkų grupė išvystė metodą, kuriuo, paėmus kamieninių ląstelių iš suaugusiojo kaulų čiulpų, laboratorijoje išauginamos ląstelės, beveik identiškos kraujui.
Ištobulinus šią techniką, mokslininkų grupė imsis tolimesnių veiksmų – mėgins imti kamienines ląsteles iš embrionų ar naudos odos ląsteles. Mat nors galutinis produktas, pagamintas iš pastarųjų, panašumu kraujo ląstelėms pranoksta kitus būdus, tačiau iš embrioninių ar odos ląstelių pagaminti dirbtinio kraujo galima žymiai daugiau.
„Manau, kad dar reikės palukėti dvejetą ar trejetą metų, kol galėsime imtis klinikinių tyrimų su dirbtiniu krauju. O bendrojoje praktikoje dirbtinio kraujo naudojimas paplis maždaug po dešimtmečio“, – spėliojo profesorius Marcas Turneris.
Radikalesnis sprendimas, kurį pritaikyti kasdienėje medicinos praktikoje taip pat jau po dešimties metų ambicingai siekia Essex universiteto mokslininkai, – absoliučiai dirbtinis, sintetinis kraujo pakaitalas. Jis turėtų atlikti tas pačias kraujo funkcijas ir būtų saugus naudoti kiekvienam pacientui, nepriklausomai nuo jo kraujo tipo.
Dirbtinį kraujo pakaitalą jau mėginta naudoti karvėms Rusijoje ir Pietų Afrikoje. Jo tyrimų jau imtasi ir JAV, tačiau nesėkmingai – kraujo pakaitalas valstybės vaistų įstaigų buvo atmestas kaip nesaugus. Mat paaiškėjo, kad jis sukelia insulto, širdies ligų ir kasos susirgimų riziką.
