Kai 1999 metais buvęs Pasaulio banko ir „Menatep“ vadybininkas pradėjo investuoti į internetą, jau gyvavo ir „Jandeks“, ir „Rambler“. Laikas, kaip jau tapo aišku, buvo pasirinktas labai rizikuojant. Juk ką tik buvo nudardėjusi 1998-ųjų krizė, tačiau, kita vertus, artėjo vadinamojo „dot-com“ burbulo sprogimas, rašo vedomosti.ru.
Tačiau Jameso Milnerio investicijos nesudegė. Lėšų indėlis į port.ru buvo sėkmingas: netrukus portalas įsiliejo į mail.ru. Vėliau buvo mlotok.ru, headhunter.ru, „Odnoklassniki“, „vKontakte“ („Facebook“ analogas, kažkuo, J. Milnerio nuomone, net nusileidžiantis rusiškajam variantui). Kita vertus, ir pats „Facebook“ papildė J. Milnerio ir jo partnerių kolekciją.
2009 metais J. Milneris pateko tarp žurnalo „Fortune“ išrinktų „pačių protingiausių investuotojų į technologijas“ – kaip tik tada, kai įsigudrino sukirsti rankomis su pačiu Marku Zuckerbergu. O 2010-aisiais tapo aišku, kad J. Mileris jau yra vienas pačių sėkmingiausių investuotojų. Jo įsteigta DST (naujoviškai – „Mail.ru group“) ėmė prekiauti akcijomis Londono biržoje ir jų paklausa išaugo 20 kartų. J. Milneris su partneriais iš akcijų uždirbo 403 mln. JAV dolerių. Nors, žinoma, buvo ir nesėkmingų projektų – pavyzdžiui, pastangos nupirkti „Yandex“ arba „Twitter“.
J. Milneris – ne pirmasis investuotojas į interneto projektus, bet, ko gero, vienas iš pirmųjų, kurie patikėjo „naująja ekonomika“ pagrįstomis įvairiapusėmis interpretacijomis. Pats jis, tiesa, patikslina: jokios naujos ekonomikos nėra, yra tik „netikėtas greitėjimo efektas“ – juk milijardai žmonių gali susisiekti vienas su kitu internetu. Tiesiog J. Milneriui šis efektas buvo labiau lauktas, negu daugeliui kitų.