Jau kone dvejus metus trunkantis itin mažas Saulės aktyvumas kelia susirūpinimą mokslininkams, skelbia „Physorg.com“.
Kodėl neaktyvios Saulės periodas taip užtruko, aptarinėjo į Montanos valstijos (JAV) universiteto surengtą tarptautinę Saulės tyrimų konferenciją susirinkę mokslininkai iš Europos, Azijos, Pietų ir Šiaurės Amerikos šalių.
Nors neaktyvios Saulės periodai yra natūralus reiškinys, šis trunka neįprastai ilgai, teigia specialistai.
„Saulė ir toliau negyva“, - tvirtino Japonijos nacionalinės astronominės observatorijos mokslininkas, „Hinode“ kosminio zondo tyrimų programos vadovas Saku Tsuneta. – „Tai nedidelis, bet vis dėlto rūpestis.“
JAV heliofizikės Danos Longcope teigimu paprastai Saulės ciklas trunka 11 metų, o didžiausias jos aktyvumas prasideda ciklo viduryje. Saulė būna ramiausia keičiantis ciklams. Paskutinysis Saulės ciklas pasiekė aukščiausią tašką 2001 m., manoma, kad dabar stebime jo pabaigą. Kitas ciklas savo aktyvumo viršūnę turėtų pasiekti maždaug 2012 m. Nepaisant to Saulė dabar yra tokia pat neaktyvi, kaip ir prieš 2 metus, o mokslininkai nesupranta, kodėl.
„Tai miręs veidas“, - taip dabartinę Saulės būklę apibūdino S. Tsuneta. Pasak mokslininko, jis nežino, kiek laiko ji dar bus neaktyvi, tačiau „Hinode“ programą vykdantys mokslininkai jau pasirengę didžiausiam jos aktyvumo periodui.
2006 m. į orbitą buvo iškeltas Saulės veiklą tiriantis „Hinode“ palydovas – bendras Japonijos, JAV ir D. Britanijos mokslo tiriamasis projektas. Jame įrengti trys teleskopai stebi Saulės atmosferoje vykstančius pokyčius. Šią vasarą turėtų pradėti veikti naujos palydovo signalų priėmimo stotys Indijoje, Norvegijoje, Aliaskoje ir Pietų ašigalyje.
